Balandžio 13 d., eidamas 88-uosius metus, mirė vokiečių intelektualas, Nobelio literatūros premijos laureatas Günteris Grassas. 1927 m. Grassas gimė Dancige (dabar – Gdanskas), studijavo skulptūrą, grojo būgnais ir rašė poeziją. 1945 m., būdamas 17-os, trumpam įstojo į hitlerinį „Waffen SS" dalinį, – prisipažinimas apie tai knygoje „Lupant svogūną" sukėlė skandalą 2006 m.

Grassas išgarsėjo „Dancigo trilogija", kurią pradėjo politinis alegorinis romanas „Skardinis būgnelis".

Rašytojas pasisakydavo ir politiniais klausimais, jo darbuose įžvelgiamos kairiosios pažiūros. Nesiliaudamas kalbėti apie Vokietijos kaltę dėl karo, susilaukdavo kontroversiškų tėvynainių vertinimų, bet užsienyje, kartu su Heinrichu Bölliu, vadintas pokarinės Vokietijos sąžine.

---

SANTUOKA

Turime vaikų, net du.
Dažniausiai einame į skirtingus filmus.
Draugai šneka apie prasilenkiančius gyvenimus.
    Tačiau tavo ir mano rūpesčiai
    vis dar susitinka tose pačiose vietose.
    Ne tik kalbant apie marškinių sąsagas.
    Ar buitį:
    Palaikyk veidrodį.
    Pakeisk elektros lemputes.
    Ką nors atnešk.
    Ar šnekantis, kol viskas išsenka.
Kaip du radijo siųstuvai, kurie
kartais išsyk virsta imtuvais.
Gal man išjungti?
    Nuovargis apsimeta darna.
    Ką mes viens kitam skolingi? Tatai.
    Štai ko nepakenčiu: tavo plaukų klozete.
Po vienuolikos metų dar gebam juokauti.
Būti mėsa svyruojant kainoms.    
Taupiai mąstom smulkiais pinigais.
Tamsoje tu manim tiki kiaurai.
Išdraskyti ir naujai susiūti.
Nuolatinis atsargumas.
Padėkos.
    Pagaliau susiimk.
    Veja priešais mūsų namus – Tavo.
    Dabar Tu vėl ironizuoji.
    Neimk į galvą.
    Dink, jei gali.
    Mūsų neapykanta atspari oro sąlygoms.
Retkarčiais, užsimiršus, apsėda švelnumas.
Po vaikų pažymiais
būtina pasirašyti.
    Patys nusiskaičiuojame mokesčius.
    Tik poryt galas.
    Tu. Taip Tu. Tiek daug nerūkyk.

Iš vokiečių kalbos vertė Deividas Preišegalavičius

---

Vis dar teberūkau. Be to, esu kairiarankis. Suktines sukuosi pats. Tereikia lapelio popieriaus ir tabako. Menas kažką formuoti – kad ir suktinę. O ir pigiau. Teikia malonumo. Yra ir kitų pranašumų prieš pramoninę produkciją: visos mano suktinių nuorūkos yra vis kitokios. Jos tiesiog unikumai: peleninė išduoda mano kūrybinę pažangą arba artėjančią krizę.

G. Grassas. „Autoreportažas iš kūrybinės dirbtuvės", 1992 (vertė Jurgis Kunčinas)