– Ar pameni tą eilėraštį?
– Kokį?

lengvą lengvą šiek tiek liūdną
nepanašų į save
naivų kaip pliušinis liūtas
triskart persukta galva

kryžiuku išsiuvinėtą
tartum žiburys lange
užrašytą ne poeto
ir visai net ne ranka

vyno skonio šermukšninį
naktinėjantį ir tiek
lauktą kiek atsitiktinį
devindugnį kaip žvaigždė

va kuri viršum jazmino
šypsos pakrašty nakties
ir nežino to nežino
dieviškai be priežasties