1933 03 06–2016 07 01
Vasarą, kitą vasarą, kai debesynai
Šypsodamies grįš dovanot, kas žadėta,
Žmonės į dangų žiūrės, veš skubėdami šieną,
Nors reikia skubėti iš lėto.
Putpelė, ta tik nubėga taip greitai,
Apsidairai tik – nebėr putpeliukės,
Nusineša ji nemačiom brangų žiedą
Savo savo, o tarsi pavogus – –
Rudenį, kitą rudenį nusiraminę
Bus žmonės kapuos ir namuos, susitaikę,
Prisėsiu ir aš, jau surasiu jums laiko,
Parašysiu jums gražų laišką.
Žiemą, kitą vėl žiemą paskirsime stirnai
Šieno bent gubužiuką, nes tas, kur paliko
Nespėtas suvežti prieš ilgąjį lietų,
Varge varge – suzmego, suplėko – –
Nagi pavasarį, kitą pavasarį, kovą,
Jei tik iš džiaugsmo nesukvailiosiu,
O visko juk gali ir būt, kai per morčių
Kiekvienas katinas juokias – –
Taigi tą kitą pavasarį ką mes darysim?
Gal smailinsim smarkiai atbukusias plunksnas
Arba žagreles – – – koks likimas, net paukščiams,
Ir tiems ne visiems sugrįžtant.
2002 07 29
Henrikas Algis Čigriejus. „Žiemių pusėj giedra: eilėraščiai“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
Henriko Algio Čigriejaus kūryba versta į įvairias kalbas ir įvertinta garbingiausiomis Lietuvos literatūrinėmis premijomis – Jotvingių, „Poezijos pavasario“, J. Paukštelio, P. Cvirkos, Žemaitės, D. Poškos, A. Miškinio, G. Petkevičaitės-Bitės ir kitomis. 2004 m. jam skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, o 2011 m. rašytojas apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija už donelaitišką gyvenimo refleksiją šiuolaikinės lyrikos kalba, už žodžio ir etikos dermę.