Koiči Jakušigava. Smėlio laikrodis

Smėlis
Be garso
Slysta žemyn
Žmogaus ausiai negirdint
Tyliai byra
Ten iš kur atėjęs
Tuščias viršus verčias
Žemyn – viskas saugiai sugrįžta
Ir smėlis vėl byra
Viskas gerai kas gerai baigiasi
Laikas eina ir žmonės keičiasi
Bet tvarus smėlis
Tik apsimaino vietom
Su beribe
Tuštuma
Tad kuris
Pasaulis dabar tikrasis?
Nesikeičiantis smėlis
Ar kintanti tuštuma?
Patsai laikas regis sustojo
Smėlio laikrodžio pasauly
Visgi juo matuojam laiką
Ko ieškom kasdienybės
tėkmėj?
Smėlis vis byra
O platėjanti tuštuma
Priekaištingai spokso
Į mane

 

Iš anglų kalbos vertė Lidija Šimkutė

Koiči Jakušigava gimė 1929 m. Kiote, Japonijoje. Poetas, vertėjas, fotografas, kelių poezijos rinkinių ir akademinių knygų autorius. Yra išvertęs Philipo Larkino, Seamuso Heaney, Lidijos Šimkutės poezijos. Redaguoja literatūrinį žurnalą „Ravine“.

 

Vladimiras Beresniovas. „Šauksmas“