Gyčio Norvilo nuotrauka

 

1) Gimiau Laisvajame mieste, prie Šiaurės Jūros.

2) Mano gimimo metais pinigai buvo susmulkinti į konfeti. Duonos kepalas kainavo milijoną markių. Žinoma, aš to neprisimenu.

3) Aplink mane sukosi tėvai ir seneliai. Pasaulis, kuriame gyvenau, buvo švelniakalbis ir be aštrianagių letenų.

4) Skanėstų gausybės ragas kvietė į namus drauge su varpais. Mane priimdavo plačiakrūtė mokytoja.

5) Knygų lentynos namie jungė žemę ir dangų.

6) Sekmadieniais miesto vaikas braidė po skujų ir raktažolių liūgus, veikiai pasiekiamus traukiniu.

7) Istorija mano šalį supurtė pražūtingiau nei žemės drebėjimas ar uraganai.

8) Tėvui teko paskubom sprukt nuo pabaisų. Motina man sakė, kad sienos turi ausis. Patyriau, kas yra paslapčių našta.

9) Persikėliau į pernelyg šviesių dienų, pernelyg tamsių naktų paauglystę.

10) Abu tėvai, abi dukros saulę ir mėnulį nusekėme per vandenyną. Mano seneliai liko tamsoje už nugaros.

11) Naująja kalba visi malė per greitai. Galiausiai juos pavijau.

12) Kai sutikau tave, naujoji kalba tapo meilės kalba.

13) Motinos mirtis įskausmino dukterį į poeziją. Duktė tapo dukterų motina.

14) Kasdienis gyvenimas: jo gausa ir tirštis. Mazgai visų gijų galuose. Praeitis išstumta, ateitis be vizijos didžios, sunkios, aistringos dabarties labui.

15) Metų metai šitaip.

16) Vaikai jau nebe vaikai. Seno žmogaus gėla, seno žmogaus vienatvė.

17) O paskui dingo ir tėvas.

18) Bandžiau sugrįžti namo. Stovėjau prie savo vaikystės durų, tačiau viešumai jos buvo užvertos.

19) Vieną dieną pilnutėliame lifte visų veidai jaunesni už manąjį.

20) Kolei kas viskas gerai. Nuostabios dienos ir naktys lekia be atokvėpio. Sekame tu ir aš.

1992

Iš anglų kalbos vertė Andrius Patiomkinas

 

Vasario 21 d. sulaukusi 96-erių Čikagoje mirė vokiečių kilmės amerikiečių poetė, vertėja Lisel Mueller. Gimė (tuomet Elisabeth Neumann) 1924 m. Hamburge, 1939 m. su mama ir seserimi persikėlė į JAV, kur jau gyveno tėvas, po pasisakymų prieš nacių valdžią patraukęs gestapo dėmesį, todėl 1935 m. emigravęs. Rimčiau poeziją rašyti pradėjo po motinos mirties 1953 m., pirmąjį eilėraščių rinkinį išleido 1965-aisiais. Dirbo gydytojo priimamojo administratore ir rašė poezijos knygų recenzijas. Paskutinė, 9-oji, L. Mueller poezijos knyga – rinktinė „Alive Together: New and Selected Poems“ („Gyvi kartu. Nauja ir rinktinė poezija“, 1996) apdovanota Pulitzerio premija. Autobiografiškas eilėraštis „Curriculum Vitae“ – iš šios knygos.