Octavio Paz. Saulės akmuo (ištrauka)

Kovo 31 dieną – 100 metų, kai gimė Octavio Pazas

Poemos ištrauka

510

– nieko nevyksta, tik sumirksi saulė,
jokio judėjimo aplinkui, nieko,
nėra atpirkimo, laikas nesugrįžta,
mirę prikalti prie savo mirties
ir nebegali mirti kita mirtim,
neliečiami, sustingę judesy,
iš vienatvės, bejėgiškos mirties
jie žiūri tuščiom akiduobėm į mus,
mirtis virto jų gyvenimo statula,
amžina būtis virto amžinu nieku,
visos minutės virto amžinu nieku,
šmėklų karalius valdo tavo širdies
dūžius ir paskiausią mostą, kieta kaukė
stingsta ant tavo permainingo veido:
paminklas esame gyvenimui,
negyventam, svetimam, ne mūsų,

520

530

– bet kada gyvenimas priklausė mums?
kada iš tikro esam tie, kas esam?
Matai gi – niekad, niekada nebūnam
patys sau, be svaigulio, tuštybės,
be vypsnių veidrody, vėmimo, baimės,
gyvenimas niekad nepriklauso mums,
jis kitų ir niekieno, visi esam
gyvenimas – saulėta duona kitiems,
visiems kitiems, kurie esame mes, –
esu kitas, kai esu aš, mano veiksmai
yra labiau mano, kai yra visų,
norėdamas būti, turiu būti kitas,
palikt save, ieškot savęs kituose,
 kurių nėra, jeigu manęs nėra,
kurie dovanoja man būties pilnatvę,
nesu, manęs nėr, visad esam mes,
gyvenimas – tai kitas, vis toliau,
už tavęs, manęs, vis horizonte,
kuris mus atima ir nugyvena,
nukala mums veidą ir jį sudėvi,
kaip būties išalkau, mirtie, duona mūsų

 

Iš ispanų kalbos vertė Jurga ir Laurynas Katkai

 

Octavio Pazas (1914–1998) – Meksikos rašytojas, vienas garsiausių Lotynų Amerikos poetų ir eseistų.1990 metų Nobelio premijos laureatas. Apdovanotas įvairių šalių literatūrinėmis premijomis. Tikėjo, kad poezija yra „moderniosios epochos slapta religija", kūryboje siekė išreikšti senosios Amerikos kultūros ir indėnų pasaulėjautos bruožus, teigė žodžio, kūno ir pasaulio vienovę. Kultūrinės tapatybės klausimams skyrė veikalą „Vienatvės labirintas" („El laberinto de la soledad", 1950). Pirmieji poezijos rinkiniai – „Miško mėnulis" („Luna silvestre", 1933), „Po tavo šviesiu šešėliu ir kiti eilėraščiai" („Bajo tu clara sombra y otros poemas", 1937). Poetinė kūryba sutelkta rinktinėse „Poemas 1935–1975" (1981) ir „Collected Poems, 1957–1987" (1987). Poema „Saulės akmuo" („Piedra del sol") yra vienas žymiausių poeto kūrinių.

Malvinos Jelinskaitės fotografija