Petras Rakštikas. „Konkurentai“, aukštis 24, šamotas.

 

Laikas eina, bėga, nesustoja, nesiilsi, neguli, kad nesusiglamžytų. O ką čia glamžyti? Rūbų nėra, skarelės, patalynės nėra ir priežasties nėra. Nieko nėra. Niekas trainiojasi kažkur. O gal ir nesitrainioja. Niekas yra niekas. Nežinia, nuo kada prasidėjo viskas. Žinoma ne nuo nieko. Niekas atsirado po visko. Viskas buvo, viskas yra, viskas bus. Niekas yra po to, kai viskas jau pasibaigę. Jokių prisiminimų, jokių istorijų. Norėtųsi, kad po visko šis tas pasiliktų, bet niekui nieko neįsakysi. Niekas nieko po visko padaryti nebegali. O kas darys? Viskas baigėsi. Niekui nei įsakysi, nei paprašysi, nei su juo nusifotografuosi. Norisi, bet kas iš to noro? Noras kaip ir niekas, bet norisi ir viskas. Viskas jau anksčiau baigėsi. Liko niekas. Jokios prasmės jo ieškoti. Noras norisi. Kuo toliau, tuo labiau. Negali padaryti nieko. Negali sugrąžinti ir visko. Kad ir labai nori, nieko negali, o visko net nepalaižysi. Gali norui įsakyti liautis, bet ar klausys? Kas tu toks jam esi? Viską paduok, nieko nepasilik. Tiesiog užsičiaupk, neprieštarauk. Panorės ir praeis. Kaip ir viskas. Viskas praeina. Niekas nieko nedaro. Pasitaiko, kad viskas per nieką įvyksta ir praeina. Iš kitos pusės – niekas niekur dėl visko nevaikšto, todėl niekur ir nenueina, neprapuola, o ir viskas vietoje pasilieka. Kai noras sukyla, niekuo jo nenukrapštysi, o jei pavyksta, tai tik sau ant galvos. Nespėsi mirktelėti, susigers, o galvoje nei geruoju, nei per jėgą, nei viską siūlydamas, nei nieko nedarydamas į noro konkretumą nepasikėsinsi. Tada teks pasiduoti ir jam nusileisti. Bet kaip norui gali nusileisti? Jis nori. Nori tavo galvoje, širdyje, pilve, papilvėje, ..., visame, kas esi tu. Viskas yra tavo noras. Dar nepasibaigęs, galiojantis, neištirpęs, nieku nevirtęs. Nelabai didelis, bet lyg pūliuojanti rakštis. Kada pradings? O kas tau darbo? Sėdi, rašai. Ir toliau rašyk. Turi apie ką ir nesikabinėk prie nieko, prie visko. Kai noras rašyti pasibaigs, tada ir nurimsi, o dabar malk nesąmones ir malkas skaldyti neužmiršk. Didelis noras padės. Stipresnis būsi, tik pirštų nenusikapok. Nenori? Tada nėra šansų likti be pirštų. Bet rašytojui pirštai nebūtini. Gali kalbėti į diktofoną. Kad tik noras žodžius rinkti būtų. Visų niekada nesurinksi. Nieko nepadarysi. Gali apie viską, apie nieką, apie abu poroje rašyti, tik norą turėk. Taip ir tapsi rašytoju. Tokia profesija. Rašai apie viską ir nieko daugiau neveiki.

 

Iš lapkričio 28 d. Šiaulių universiteto dailės galerijoje atidarytos P. Rakštiko piešinių bei skulptūrų parodos, kurią galite apžiūrėti ČIA

 

Petras Rakštikas ART studijoje