Rimas Užgiris. Pasivažinėjimas rogutėmis kapinėse

Rimvidas Jankauskas-Kampas. „Nukryžiuota obelis“, 1993. Privati nuosavybė. Rimantės Ropytės nuotrauka

Traukiam roges slidžiu šlaitu
pro tylias, didingas, sniegu išdabintas pušis.
Virš jų skaisčių karūnų pilkas dangus
eižėja mėlio šukėmis, pro kurias
nukaukia lėktuvas it paukštis plėšrus,
kuris švilpia žemyn, nešdamas mirtį.
Mes gaudom kvapą ir regim pasaulį iš naujo.
Kapinės glūdi tarp žemų kalvų,
apačioje – išsimėtę antkapiai sniego kepurėmis:
romaniniai ir gotikiniai. Tarp jų – šviežias takelis.
Giliai įkvėpti. Iškvėpti pinklius debesis.
Na, kas bijo? Atsistumiam nuo krašto,
girgžda sniegas, lekiam veržliai, veidai įraudę,
į pabaigą kelionė išsilygina.
Lėtai dabar, lėtai... Laikas atsigręžti: toks aukštis...
tarsi dar vakar stovėjome ant apvalios viršūnės,
dainavom ir šokom, maudėmės retuose saulės
spinduliuose ir nušvilpėm juokdamiesi žemyn,
čaižomi viso, kas svarbu purslų, kapai
lėkė po šalį, vienas, antras, o dabar, stodami,
galime įskaityti vardus, vardą, mūsų vardus, tavąjį.

 

Iš anglų kalbos vertė Marius Burokas