Rolandas Rastauskas. Stambus planas
Mantui K. atminti
Randas kaktoj prideda raukšlę, ji sako „Gražiausią“ beveik tamsos balsu.
Įrėmintas veidrodyje ten ir liksi, iš ten visada ir žvelgsi tuščiam
kaip būda kambary arba narvas, kuriam – anei šuns,
anei šeimininko – vien lietuviškų žodžių galūnės.
Kažkas juk sakys „Jis dar gyvas“, o kažkas „Jis jau archyvas“.
Griuvėsiai mus stebi be gailesčio: toj išgyvenusioj lentynoj vaikų kertėje
„Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ – it verksmas be verkiančiojo.
Žiurkė vis dar savo kampe.
2022 04 04
