Pirmojo asmens proza dažnai kiek nuvertinama, neva autobiografiškos išpažintys ir išsisakymai – menkesnė kūryba nei grynoji fikcija. Tačiau pirmasis asmuo visai negarantuoja autobiografiškumo! O autobiografiškumas ne visada tapatus naiviai išpažinčiai – juo galima žaisti, manipuliuoti, klaidinti. Biografijas galima perkurti ar net susikurti. Ir žanrinė tekstų, parašytų pirmuoju asmeniu, įvairovė sunkiai aprėpiama. Įrodymas – &sca...
2011 m. Europos Taryba Stambule priėmė Smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo konvenciją, sutrumpintai ji vadinama Stambulo konvencija. Europos Parlamento komitetai parengė dokumentą, skirtą efektyviam konvencijos nuostatų įgyvendinimui Europos Sąjungoje užtikrinti. Jame yra toks teiginys: „Seksualinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisinių paslaugų, įskaitant saugų ir legalų abortą, nesuteikimas yra smurto prieš moteris ir mergaites fo...
1901 m. įsteigta Nobelio literatūros premija laikoma prestižiškiausiu pasaulyje literatūros apdovanojimu. Ilgame 2022 m. Nobelio literatūros premijos vertų autorių sąraše rikiavosi 233 įvairių tautybių rašytojai. Kodėl prestižinis apdovanojimas įteiktas, žurnalistų teigimu, į feministinius ekscesus linkusiai vidutinio lygio romanistei? Premijų skyrimas – politinis žaidimas. Tai ypač būdinga komisijoms, kurių nariai metų metus nesikeičia. Tokiu atveju laimėtojai numatom...
Ką reiškia būti nufotografuotam, kokie įspūdžiai iš fotosesijos? Esama įsitikinimo, jog taip pavagiama žmogaus siela... Tai turbūt retorinis klausimas. Nieko nereiškia. Tokia jau Visatos sąranga. Įspūdžiai iš fotosesijos geri, ką čia ir pridursi. Svarbiausia, kad ji, nors teko įvairiai raivytis ir maivytis, truko nepernelyg ilgai. Lyg ir buvome pavaišinti kava. Fotografė įkyrokai įkalbinėjo apsinuoginti. Kategoriškai atsisakiau. Ne dėl sielos, be abejo....
Galima ginčytis, ar žanrinis vientisumas lemia literatūros kūrinio vertę. Jei manome, kad literatūrinė forma nuolat kinta, nukrypimas nuo žanro kanono, daugiaplaniškumas tampa privalumu. Gal todėl šiandien tam tikrus tekstus sunku kategorizuoti, priskirti populiariajai ar aukštajai literatūrai. Kyla klausimas, ar populiariosios ir aukštosios literatūros požymių turintys kūriniai tikrai vertingi, o gal tiesiog nebeaiškūs vertingos literatūros kriterijai, todėl k...
2022 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido Jaroslavo Melniko distopinį romaną „Te visad būsiu aš“, kuris yra paskutinė trilogijos dalis (2008 m. pasirodė „Tolima erdvė“, 2013 m. – „Maša, arba Postfašizmas“). Trilerio siužetas demaskuoja distopinį rojų žemėje, kurio gyventojus valdo Dirbtinės Smegenys (DIRSME), aprūpinančios Amžinosios Valstybės piliečius naujais kūnais. Žmonės tiki, kad korpariumuose augin...
Skaityti „Kraujo kvapą“ nėra taip pavojinga, kaip Šaltojo karo metais bėgti iš SSRS į Vakarus (taip ir daro pagrindiniai veikėjai), bet nuotykių tikrai netrūksta. Visų pirma, tenka įveikti tamsų žanrų mišką – šnipo vaidmuo traktuojamas rimtai, romanas mėgina apsimesti trileriu. Tačiau kamufliažas nelabai veikia: galima ginčytis iki užkimimo, bet trys įtemptos scenos knygos trileriu nepaverčia. Netinkamai įvardijus žanrą, pasirenkamas su pasakojama is...
Ką reiškia būti nufotografuotai, kaip jauteisi fotografuojama? Esama įsitikinimo, kad taip „pavagiama“ žmogaus siela... Tai turbūt retorinis klausimas. Kaip tau šis kadras? Tau svarbu atrodyti? O gal nufotografuota tampi tiesiog spektaklio personaže, kuri gyvena jau atskirą gyvenimą? Kalba keičiasi, vizualėja, esama nuogąstavimų, kad teksto (tradicine prasme) greitai apskritai neliks. O galbūt iš rašytojo irgi liks tik vaizdas? Daiva Kairevičiūtė...
× Judita Paužuolytė Dabar žvilgsnis į kūrėjų gyvenimą ir jų kūrinius gali tapti ne tik įdomiu atradimu, bet ir vilties teikiančia užuovėja. Humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Gabija Bankauskaitė, traukdama skirtingas rašytojų patirties skiautes, gilinasi į egzodo, trauminės literatūros kūrinius, autobiografines kūrėjų detales, stengiasi atskleisti naują žiūros kampą į to meto literatūros žmogų. Jos mokslinės įžvalgos leidžia išgirsti dar nepapasakotas istorijas, kurios...
2019 m. rinkinyje „Apollo“ Ernestas Noreika skrido į kosmosą, o naujausioje knygoje „Akvanautai“ grįžta į žemę, net leidžiasi į vandenų gelmes, tarsi kosminį laivą būtų pakeitęs povandeninis. Tačiau autoriaus poezijos kismą derėtų vertinti įtariai. Naujų erdvių tyrinėjimams pasitelkiami tie patys konstruktai, įvaizdžiai, įsišakniję poeto kūrybinėje šerdyje nuo pat debiuto. „Apollo“ ir „Akvanautai“ giminingi ne vienu aspektu. Rinkiniu...