Naujausią Jaroslavo Melniko knygą „Užgesusi saulė“ reikėtų vertinti kaip bandymą nuo distopinių romanų, iš kurių labiausiai minėtinas aklųjų pasaulį vaizdavęs „Tolima erdvė“ (2008), grįžti prie trumpų apsakymų žanro ir ankstyvųjų jo knygų („Rojalio kambarys“, 2004; „Pasaulio pabaiga“, 2006) sėkmės. Turbūt tai dėsningas posūkis: distopijose autorius atidavė duoklę tam, ką pats, rodos, labiausiai mėgsta: filosofavo, sprendė egzistencines dilem...
„Atiduodu Tėvynės idėją pabėgėliui iš Afganistano“ (p. 12), „Laukiame popiežiaus, kaip vergai laukdavo imperatoriaus“ (p. 23), „Patinka būti prarūgusiai“ (p. 56). Tai citatos iš naujausios Giedrės Kazlauskaitės knygos „Marialė“, ambicingai pavadintos pagal senąsias Marijos stebuklus registravusias knygas. Tai labai kazlauskaitiška: kiekvienoje knygoje poetė išryškina po naują biografi...
× Lina Simutytė Marijus Gailius – rašytojas, žurnalistas ir literatūros kritikas. Šiemet pasirodė trečioji jo knyga „Augustė Gilytė“ (Rašytojų sąjungos leidykla). Romanas pasakoja apie tai, kaip galėjo būti, jei nebūtume išsivadavę iš sovietų okupacijos. Autorius dirba politinės komunikacijos konsultantu ir ką tik baigė literatūros magistro studijas. Su juo pasikalbėjome apie šiuolaikinės literatūros tendencijas, kintantį r...
Pusę šešių prižadino katinas, supratau, kad nebeužmigsiu, tad nuo naktinio stalelio paėmiau itin estetiškai išleistą Akvilės Kavaliauskaitės romaną „Jausmai“; dešimtą jau buvau knygą perskaičiusi. Kaip ir tokius rytus, romaną lydi blues – jausena, kurioje susipina nekonkretus ilgesys, melancholija ir malonumas. „Jausmuose“ tai taikliai konstruojama kiekvienu lakonišku sakiniu. Mėlynumas persmelkęs visą knygą tiek tiesiogine,...
x Lina Simutytė Tarp Talino ir Amsterdamo gyvenanti estų rašytoja Kairi Look yra knygų vaikams ir suaugusiesiems autorė, vertėja iš olandų kalbos, dramaturgė, skaitymo vadovėlių ir kalbos mokymosi priemonių kūrėja. Šiemet pasirodęs jos romanas „Šok, kad iš po kojų dulkės rūktų“ („Tantsi tolm põrandast“) sulaukė gausaus skaitytojų ir literatūros kritikų dėmesio. Su Kairi pasikalbėjome apie rašymą, gyvenimą tarp skirtingų Eu...
Turime nebaigtų reikalų: lietuviškai vis dar nepasirodė Karlo Ove Knausgårdo romanų ciklo „Mano kova“ šešta dalis „Pabaiga“. Ankstesnes penkias dalis išleisdavusi daugmaž pamečiui (2018–2022) leidykla „Baltos lankos“ nutilo. Mano, kaip šio ciklo gerbėjo, kantrybė baigėsi, todėl susiradau šeštos dalies anglišką vertimą, 1358 psl. apimties. Viena vertus, šito teksto reikia lietuviš...
Regina Katinaitė-Lumpickienė. „Žala pre slinksčia“ Kiek tarmė „veikia“ poezijoje ir kiek ji veikia poeziją? Dažno ne miestiečio poeto (tiesą sakant, beveik visų) tekstuose tarmė paviršiuje nejuntama, ją galima nutuokti tik iš tam tikrų žodžių, sintaksės, kalbos ritmo. Sakau tai kaip žmogus, dar ne visai primiršęs savo senelių tarmę ir kartais įterpiantis kokį žodį ar posakį, nors rašyti tarme nedrįsčiau, per prastai ją moku, mano lūpose ji s...
Oksana Lucyšyna – rašytoja, literatūrologė, vertėja, slavistikos profesorė, Ukrainos PEN klubo narė. Esė parašyta pagal šio klubo 2025 m. tikslinę temą „Būti pasaulyje“. Projektas įgyvendinamas su internetinio portalo „Суспільне Культура“, leidyklos „Projector Publishing“ ir meno knygų leidyklos „Telegraf“ informacine parama. Vertėja Šiandien aiškinti Jungtinių Valstijų studentams, kas yra t...
× Laura Lina Švedaitė Kiekviename susibūrime susirandu žmogų, su kuriuo būtų galima peržengti tuščių kalbų ribas. Kitaip jau seniai per renginius būčiau prasigėrusi. Iš pradžių tokio žmogaus suradimo metodas labai primena interviu. Dažnas neatlaiko – juk atėjo pasilinksminti ar dar kokiais tikslais, o čia pristojo su klausimais... Šis pokalbis su literatūros pasaulyje gerai žinoma poete ir prozininke Agne Žagrakalyte kažkodėl man primena aprašytąją...
Pastaruoju metu perleistos dvi knygos, reikšmingos dėl skirtingų, – nors ir ne dėl literatūrinių, – priežasčių, rodančios besikeičiantį visuomenės santykį su tam tikromis konvencijomis: Neringos Dangvydės pasakų rinkinys „Gintarinė širdis“ ir Aldonos Ruseckaitės „Padai pilni vinių“. Šios dvi knygos atsiduria, galima sakyti, simetriškai priešinguose vertybinės skalės, kultūrinių nuostatų, kartu ir kokybės poliuos...