Literatūra


Negi nenustebintų, jei šmėkštelėjus minčiai, ar naujausiame autoriaus tekste bus gaktos plaukelių figūra, ją rastum jau pirmame sakinyje? Sigito Parulskio romane „Nutylėtų lelijų miestas“ (2016) šie specifiškai lokalizuoti kūno plaukai, tik įvardyti „dygiais plaukučiais“, irgi pasirodo pirmame pasakojimo puslapyje. Šį kartą autorius susilaiko savo prozoje pamatinės Jėzaus Kristaus ikonos neįvardijęs iki 29 puslapio. Jėzus ir seksas, lit...


Rolando Rastausko kelionių esė rinktinės „Verkianti bronza“ nekantriai laukiau: iš visų jo skaitytų tekstų geriausiai įsiminiau tuos, kuriuose rašyta apie buvimą svetur. 1993–2023 m. kelionių tekstus aprėpianti išsami rinktinė leidžia prisiminti geriausius ir įsitikinti, kaip laikas keičia veiksmo vietas, temas bei realijas ir koks įvairialypis R. Rastausko tekstas.    Rolandas Rastauskas. „Verkianti bronza. Kelionių knyga, 1993-2023&ldquo...


Keičiantis švietimo prioritetams ir vis intensyviau plūstant informacijos srautams, kyla poreikis peržiūrėti nacionalinį raštijos kanoną, ginčijamasi dėl to, ką tebeverta laikyti klasika. Pravartu pasižvalgyti į kaimynus latvius, kurie tautinio atgimimo epochoje turėjo brandesnę literatūros tradiciją – juos menkai palietė XIX a. carinės Rusijos vykdytas spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas ir politinių represijų bangos, todėl kultūrinis elitas galėjo laisvia...


Viena įsimintiniausių pernai išėjusių poezijos knygų – antrasis Simono Bernoto rinkinys „Pasakų parkas“, ryškiaspalviu, lietuvių poezijos rinkiniams nebūdingu blizgiu viršeliu, kuriame panaudotas Jono Jurciko tapybos darbas „Tvora“, kuria prieštaringą paviršinio žvilgesio (dominuoja fluorescencinės spalvos), hedonistinio nesuinteresuotumo ir sykiu distopinio klaiko, grėsmės (šviesos takas – it paleistõs raketos...


Rolandas Rastauskas. „Verkianti bronza. Kelionių knyga, 1993-2023“. Dailininkas Jokūbas Jacovskis. – V.: „Apostrofa“, 2024.    „Kartą su iškilia lietuvių eseiste, atrodytų, visai netyčia atsidūrėme priešais verkiantį bronzinį vyrą Malmės paupy ir abu išsyk supratome, kad nepasidalinsime stovylo ašarų. Visada išeis nelyginis skaičius. „Tu turbūt aprašysi jį, Rorikai“, – atsargiu balsu, neži...


× Lina Laura Švedaitė   Naujausiame romane „Tasmanija“ (į lietuvių kalbą vertė Rasa di Pasquale) Paolo Giordano, prestižinės italų literatūros premijos „Strega“ laureatas, rašo apie mūsų dienų pasaulį ir jo ateitį. Tiksliau, apie pasaulį, kuris neturi ateities, kuriame sutrikusi ir įsibauginusi žmonija savo rankose nebeišlaiko kontrolės svertų, o visuotinis sąmyšis nuodija tarpusavio santykius.  Su autoriumi susitinku vie&sca...


1. Darius Žiūra. „Diseris“ („Kitos knygos“)     Viena įdomiausių šio ketvirčio knygų, gimusi, kaip liudija ir jos pavadinimas, iš mokslinės disertacijos. Žinoma, mokslo tradicine prasme joje nerasime. Tai autofikcija, pasižyminti negailestinga savistaba ir, beje, autentiškesnė už daugelį nūn populiarių autofikcinių romanų, tikslingai kurpiamų užkariauti rinką. Nors anotacijoje akcentuojami devyniasdešimtiniai ir pasakotojo s...


Leszek Bugajski. Kitokia permaina

2024-03-28 11:21:37

Spausdiname naujausio Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk romano „Empūsijas“ recenziją, pasirodžiusią mėnraštyje „Twórczość“ (2022, Nr. 12). Neseniai knygą lietuviškai išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.    Olga Tokarczuk. „Empuzjon“. – Kraków: Wydawnictwo Literackie, 2022.   Romanas prasideda – sutinkamai su paantrašte – kaip siaubo detektyvas. Ditersbacho (d...


David Graeber. „Šūdmalos darbų teorija“   Neseniai su anūkais skaičiau pasakaitę apie kiškius, kurie saugojosi lapino. Manydami esą nekvaili piškiai nuolat kartojo galėsiantys lengvai pažinti plėšrūną iš pūstos uodegos, bet apsimovė neįvertinę lapino gebėjimų įsprausti ją tarpukojin. Šios istorijos moralą vis prisimindavau vartydamas, regis, nieko bendro su ja neturinčią Davido Graeberio „Šūdmalos darbų teoriją“. Jau...


Iš pirmo žvilgsnio šios knygos struktūra gali sugluminti. Romanu ją vargu ar pavadinsi – netgi „fragmentų“ romanu, kai jungiami asociatyvūs teksto gabalai, o siužetas ganosi tolimose Arkadijos pievose (paprasčiau tariant, kai autoriui siužetas nelabai rūpi). Bet... „Triukšmaujantys: katalikai“, manyčiau, turi siužetą – ir labai tvirtą, nors jeigu skaitytum knygą priešokiais, o ne nuosekliai, galbūt tokia mintis ir nekiltų. Visų pirm...