Literatūra

Sakė, kad Lvovas atmosferinis miestas. Tai išgirdau vos atvykusi, antrą kartą – atidarymo vakare iš Noridžo mero. Trečiąkart pajutau pati, grįždama iš jau kelinto literatūrinio renginio į viešbutį. Architektūra, žmonių minios vėlyvą šeštadienio vakarą – dainuojančių, bendraujančių besidriekiančiose kavinėse. Tačiau užtenka išsukti iš centrinės miesto dalies ir vakaras tave prigauna po kokiu vienišu šviestuvu tokį p...


Šiemet tradiciškai skirtos dvi vertėjų globėjo Šv. Jeronimo premijos. Viena jų „už ištikimybę originalo tekstui ir žodžio meistrystę“ skirta vertėjai iš vokiečių kalbos Rūtai Jonynaitei, be daugelio kitų knygų išvertusiai ir R. Seethalerio „Tabakininką“. Antroji premija „už gausų, įvairų ir profesio­nalų lietuvių literatūros vertimo darbą, už dešimtmečius trunkantį jos populiarinimą Sakartvele“ skirta Nanai ...


Karl Ove Knausgård. „Mano kova. Mylintis žmogus“ Įrodinėjant savo veiklos būtinybę, labai patogu susirasti tikrą ar tariamą priešą ir nuolat su juo kovoti. Rašytojams, kaip ir kitiems menininkams, kurių darbo reikalingumu visuomenė paprastai linkusi abejoti, tai ypač aktualu. Matyt, Karlas Ove Knausgårdas pavadinimą garsiajam romanų ciklui parinko atsižvelgdamas į šią tendenciją. Kita vertus, suprasti, su kuo jis kovoja, nelengva (man dažnai susidary...


Smulkiosios prozos knyga lietuvių literatūroje, ypač pastaraisiais metais, nėra dažnas reiškinys. Galbūt stebėtis ir nereikėtų, nes tokios knygos visada reikalauja laiko, tekstų su(si)kaupimo, su(si)rinkimo, jos neparašomos vienu ypu. Prozininko Vido Morkūno smulkiosios prozos knyga „Pakeleivingų stotys“ pasirodo praėjus septyneriems metams nuo paskutinio apsakymų rinkinio „Reportažas iš kiaušinio“ (2012). Iš dalies todėl ji jau savaime ...


× Virginija Cibarauskė Vidas Morkūnas – vienas įdomiausių ir „tamsiausių“ šiandienos prozininkų – rašo retai, viešumo vengia, todėl kolegų pramintas vienišu vilku. Naujausioje knygoje „Pakeleivingų stotys“, kaip ir ankstesnėse, veiksmas vyksta apleistose, nuniokotose erdvėse, kuriose karaliauja „bedugniai“ personažai. Kalbamės apie tai, kas įkvepia tokius tekstus ir ar literatūra iš tiesų gali nušvie...


Jurgita Jasponytė. „Vartai Auštrieji“ Antrojo Jurgitos Jasponytės poezijos rinkinio pavadinimas „Vartai Auštrieji“ („Auštriųjų“ darinio motyvacija – Aušros vartai iš pradžių buvo vadinami Aštriaisiais) atspindi autorės programą, grįstą sintezės principu. Poetiniame J. Jasponytės pasaulėvaizdyje sulydomos praeities ir dabarties formos, derinami iš skirtingų tradicijų ateinantys įvaizdžiai ir situacijos, ie...


× Rimas Užgiris Vijay’us Seshadri gimė Bengalūre, Indijoje, būdamas penkerių atvyko į JAV. Baigė Oberlino koledžą ir magistro studijas Kolumbijos universitete. Trijų poezijos knygų autorius: „Laukinė karalystė“ („Wild Kingdom“, 1996), „Tolimoji lanka“ („The Long Meadow“, 2003, pelnė Jameso Laughlino apdovanojimą), „3 dalys“ („3 Sections“, 2013, apdovanota Pulitzerio premija). Yra gavęs Niujorko menų fondo ir Gug...


Po Pirmojo pasaulinio karo, žlugus daugiau kaip 600 metų gyvavusiai Osmanų imperijai ir įkūrus Turkijos Respubliką, šalis išgyveno daugybę pokyčių. Mustafos Kemalio Atatürko prezidentavimo laikotarpiu buvo įvykdyta daugybė reformų, dominavo modernizavimo idėjos, o žmonių kasdienį gyvenimą mėginta pertvarkyti pagal Vakarų paradigmą ir taip nukirsti bet kokius saitus su senosiomis Osmanų imperijos tradicijomis. Atsinaujinimo banga neaplenkė ir turkų literatūros. Imperijos laika...


„Ar Šiauliuose dar yra likęs koks nors literatūrinis gyvenimas?“ Taip paklausė bičiulis istorikas pakeliui iš Vilniaus knygų mugės namo į Šiaulius. Atsakiau kažin ką nelabai rišliai, bet labai seniokiškai, maždaug: anksčiau to gyvenimo būta daugiau. Dabar šį atsakymą persvarstau. Vis dėlto Šiauliuose veikiausiai nei anksčiau buvo, nei dabar yra tiek literatūrinio... (ieškau tinkamesnio žodžio) judesio, kad jam adekvačiai apibūd...


P. Mikėnaitei Skaitytojų vienbalsiai liaupsinamas Roy’aus Jacobseno romanas „Neregimieji“ pasirodė ilgajame pra­ėjusių metų geriausių verstinių knygų sąraše, tačiau į pagrindinį penketuką nepateko. Kaip ir daugumą, mane sudomino knygoje vaizduojamas atšiaurus jūros ir salų gyventojų charakteris, tačiau intuityviai pajutus vertimo spragas toliau skaityti nebekilo ranka. Noros Strikauskaitės vertime į lietuvių kalbą, manyčiau, neliko svarbių semantinių niuansų ...


Draugai