Pradėsiu tradiciniu lietuvišku skundu: kadaise taip sunkiai broviausi per Marijaus Gailiaus romaną „Oro“ (nors ir pilną tikrai įdomių idėjų), kad išgirdęs apie „Augustę Gilytę“ labai ilgai abejojau, ar bandysiu skaityti. Paėmus knygą į rankas pirmiausia pajutau „atviro“ surišimo be nugarėlės patogumą, nes puslapiai atsiverčia iki galo. Patiko ir meninis dizainas. Taip dėl vizualinio ir taktilinio įspūdžio gimė sprendimas: perku, skaitau.&n...
Naujos verstinės poezijos pastaruoju metu pasirodė nemažai, ypač prieš „Poetinį Druskininkų rudenį“. Versti ir jau klasika tapę autoriai, ir lietuvių skaitytojams nauji balsai. Apžvelgsiu tris šiųmetes naujienas, išsiskiriančias kitoniškumu ir turinčias makabriškumo prieskonį. Iš kairės: Georg Trakl, „Dvasios sutemos“, iš vokiečių kalbos vertė Linas Rybelis, V.: „Hieronymus“, 2024; Marija Dejanovič,...
Literatūros galia paguosti, sujungti ir stiprinti. Man pasisekė. Nuo mažumės augau knygų apsupty, užmigdavau užliūliuota skaitančios mamos balso ar pati skaitydama pavadinimus lentynose priešais lovą. Pasisekė, nes užaugau ten, kur skaitymas iki šiol tebėra vertybė. Net paauglystėje, kai namuose pasidarydavo per ankšta, prieglobsčio ieškodavau bibliotekose. Užgožta savo minčių triukšmo, nesuprasdama ar baimindamasi bendraamžių bėgdavau į mokyklos ar nacionalin...
× Jurga Tumasonytė Su filosofe Jurga Jonutyte susitikome niūrų rudens šiokiadienį, saulei taip ir nepasirodžius, lietui purškiant, o pūvantiems lapams limpant prie batų padų. Nors vėliau įsitaisėme patogiai, – jos namuose tarp knygų, augalų, apsuptos smalsių šunelių ir katinų gurkšnojome gardžią kavą, – pokalbio tema nebuvo jauki. „Paviljono knygų“ savaitgalyje, kuris vyks lapkričio 28–30 d., skaitytojų laukia knyg...
Aušros Barysienės nuotrauka Literatūrinė intervencija į Carlo Goldoni pjesės „Vasarotojų nuotykiai“ (1761) antrojo veiksmo aštuntą sceną. Veikėjai (tie patys kaip C. Goldoni pjesėje): Filipas, senas linksmas miestietis Džiačinta, Filipo duktė Leonardas, Džiačintos gerbėjas Viktorija, Leonardo sesuo Ferdinandas, veltėdis, dykaduonis Guljelmas, Džiačintos gerbėjas Sabina, senutė, Džiačintos teta Konstanca, kaimynė Rozina, Konstancos dukterėčia...
Pasaulyje – ir Lietuvoje – vis daugiau įmonių eksperimentuoja su keturių darbo dienų modeliu. Yra teigiančių, kad sėkmingos šių įmonių patirtys ir sparčiai besivystantis dirbtinis intelektas dar šio šimtmečio viduryje trumpesnę darbo savaitę pavers tikrove visiems. Kaip tokie pokyčiai paveiktų rašytojų gyvenimus? Viena vertus, užsiimti kūryba galima bet kuriuo metu, kita vertus, menininkas nėra izoliuotas nuo visuomenės, dažnai dirba kitus d...
Vaikystėje ir paauglystėje su tėvais važiuodavau į dviejų gatvių kaimą, supamą dirbamų laukų, besidriekiančių iki melsvai žalsvo, karštyje tirpstančio horizonto. Tolumoj galėjai įžvelgti automobilių vorelę, judančią miesto link, akivaizdžiai sprunkančią nuo vaiko, kuris mieliau būtų leidęs vasarą su draugais mieste, tačiau buvo ištremtas į nuobodulio salą žaliuojančių rugių vandenyne. Šiaurės Lietuvos lygumų begalinis nuobodulys – kaip gali jaunuolio, trokštanči...
Mano rankose – dar viena leidyklos „Lapas“ išleista knyga. Šįsyk tai gerai žinomos kultūros asmenybės – architekto, Lietuvos Sąjūdžio veikėjo ir roko maršų iniciatoriaus, legendinės grupės „Antis“ vokalisto Algirdo Kaušpėdo – autofikcinis romanas „Koplyčia“, kurį autorius, kaip teigiama, rašė penkerius metus. Nenuostabu, nes knyga savo apimtimi (penki šimtai puslapių – ne juokas) pretenduoj...
Naująjį Valdo Papievio romaną „Ankančiam pasauly“ skaičiau Paryžiuje, pasivaikščiojusi ankstesnių romanų – „Vienos vasaros emigrantai“ (2003), „Eiti“ (2010), „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ (2015) – veikėjų maršrutais, atpažindama tas pačias gatves, tiltus, patiltes. Minėtuosius romanus norisi apibūdinti per analogiją su Paryžiumi: rašytojo knygos primena šiame mieste dažnai matomus įvijus, sr...
Alinos Borzenkaitės eilėraščius jau buvau pamėgusi klausydamasi autorės skaitymų ir skaitydama publikacijas. Labai laukiau pirmosios knygos ir jau galiu patvirtinti, kad laukti vertėjo – poezijos rinkinys „Undinės žvejoja“ paliko labai palankų įspūdį. Alina Borzenkaitė. „Undinės žvejoja“, V.: „Slinktys“, 2025, dailininkė Agnė Čirbulėnaitė Pradėti noriu nuo rinkinio leitmotyvo – pasakos naratyvo, jo atkartojimo ir kūrybiško...