Literatūra


  Pradėdama skaityti naują Agnės Žagrakalytės knygą nusiteikiu žaisti. Ši autorė nuolat stebina išmone ir idėjomis – jau skaitėme istorinį romaną, komiksą, bande desinée, kortelių romaną. Kūrybą A. Žagrakalytė apibūdina kaip išradinėjamą dviratį, kurį montuoja iš daugybės detalių instruktuojama vaizduotės („15min.lt“). Sakyčiau, žaviai postmodernus veiksmas. Naujausia poezijos knyga „Liekamieji reiškiniai“ pristatoma...


Pirmasis Kotrynos Zylės romanas suaugusiesiems sutiktas euforiškai (žr. „Goodreads“). Adaptuotas folkloras, vaizduotės šventė, jautrios temos, pavykę veikėjai, originaliõs, anot Pauliaus Jevsejevo, „pasaulėkūros branduolys“ – visa tai šaunu. Kritikai ir apžvalgininkai susitelkė vien į turinį arba siužetą ir neatkreipė dėmesio į kalbos organizavimo (ir deformavimo) praktiką tekste, t. y. nevertino sluoksnio, kuriame tekstas pirmiausia ir formuoj...


  „Pozuotoja“ – pirmasis savarankiškas, autonominis autorės kūrinys (ankstesni pasirodė periodikoje, „Literatūrinių slinkčių“ almanache), tačiau vadinti jį debiutiniu neapsiverčia liežuvis: stebina ir pasirinkta tema (vizualumo santykis su tikrove), ir tinkama romano struktūra, liudijanti I. M. Sokolovaitės gebėjimą kurti kūrinio karkasą, supinti siužeto gijas taip, kad neišskystų knygos idėja. Kalbėti apie tokius kūrinius nėra lengva, nes ir kū...


Kiekvieną rudenį mūsų žemdirbiai skaičiuoja viščiukus, o prancūzų leidėjai skaičiuoja literatūros premijas, kurių Prancūzijoje yra per pusantro tūkstančio. Žinoma, premija premijai nelygu. Pinigine išraiška didžiausia yra Gruodžio premija, kurios dydis – 15 tūkst. eurų. O pačios garbingiausios Goncourt’ų premijos laureatai gauna tik dešimties eurų čekį, kurį ne vienas iš jų yra įsirėminęs ir pasikabinęs ant sienos, nes parduotuvėje už jį nelaba...


Rašytojų šventės

2024-12-27 10:47:11

Akimirkas su žiemą pramogaujančiais ir Kalėdas švenčiančiais lietuvių rašytojais bei kultūros ir visuomenės veikėjais iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvų parinko muziejininkės Jurgita Davidavičiūtė, Marija Kaškonienė, Beata Starodubova, rinkinių saugotoja Birutė Glaznerienė, edukatorė Kristina Grigonytė-Šerpenskienė. Daugiau kadrų – specialioje Limis.lt virtualioje parodoje (spauskite čia).   Rašytojas Juozas Grušas...


Slovėnų filosofė savo knygoje „Atmetimas“ („Disavowal“, Cambridge: Polity Press, 2024) kvestionuoja mokslo galią.     Moderniojo mokslo autoritetas, kaip pasakytų Karlas Popperis, yra grįstas tuo, kad visos jo teorijos gali būti sufalsifikuotos, ir tokia galimybė glūdi jame pačiame. Jei teiginys ar teorija negali būti sufalsifikuoti, jeigu jie nėra inherentiškai tikrintini, jie nėra moksliniai. Moderniojo mokslo įtikimumas remiasi visiškai ki...


x Lina Simutytė Debiutinė Uršulės Toleikytės poezijos knyga „Šuo vaiduoklis“ („Slinktys“, 2024, redaktorė Greta Ambrazaitė) primena ant rasotų troleibuso langų pirštais pieštas figūras: žmones, gyvūnus, plastikinius kastuvėlius, medžius, jūros bangas. Nors atspaudai ant stiklo netrukus tampa beveik neįžiūrimi, bet vos apšviesti ir vėl pasirodo, tarsi atgyja. Panašiai veikia ir atmintis, kurios, kaip ir nostalgijos, poetės knygoje...


Vieno žymiausių slovėnų poeto Alešo Štegerio eilėraščiai prabilo ir lietuviškai. Poetinio pripažinimo sulaukęs ne tik Slovėnijoje, bet ir visoje Europoje, verstas į penkiolika kalbų poetas atskleidžia daug asmens suvokimo perspektyvų, visapusišką ieškojimą. „Metams bėgant, keitėsi poeto eilių forma, bet centre išliko žmogus, gyvenantis besikeičiančioje visuomenėje, bėgantis, ieškantis ir randantis“, – teigia knygos vertėja...


Pirmoje rinkinio „Atsižadėkime interpretavimo“ esė (pagal ją pavadinta ir visa knyga) Susan Sontag išsako esminę kritiką kaip reakciją į „intelekto hipertrofiją“: „Interpretuoti – tai skurdinti ir eikvoti pasaulį, kuriant šešėlinį „prasmių“ pasaulį.“ (P. 13.) Iš esmės čia autorė kalba apie redukuojantį interpretavimą (o dauguma interpretacijų tokios ir būna): „Interpretuoti – tai performuluoti fenomeną,...


Apie Jurgį Kunčiną prirašyta daug, bet per mažai. Ypač turint omenyje jo vaidmenį XX a. pabaigoje atnaujinant lietuvių prozą, reabilituojant pasakojimą ir jo formą. Norisi tikėti – ir pats rašytojas dar ilgai bus reabilituojamas pačiais įvairiausiais būdais: perleidžiant romanus, juos perskaitant vis iš naujo ar viešinant dar nepublikuotus tekstus. O gal ir visai kitokiu formatu: pavyzdžiui, kaip 2023 m. Maironio lietuvių literatūros muziejuje įvykusi paroda &bd...