Literatūra


Edward St. Aubyn. „Patrikas Melrouzas“ Edwardo St. Aubyno „Patrikas Melrouzas“ – autobiogra­finis kūrinys, britų prozininko rašytas daugiau nei 20 metų. Iš viso jį sudaro 5 dalys: į lietuvių kalbą išverstos tik pirmosios 3, fiksuojančios 3 fragmentus iš aristokratų atžalos Patriko Melrouzo gyvenimo. Penkiametis Patrikas patiria gyvenimo traumą atostogaudamas su tėvais viloje Pietų Prancūzijoje; 22-ejų Pat­rikas atvyksta į Niujork...


Spėjama, kad japonų literatūra lietuviškai pirmą kartą prabilo 1907 m., kai nepriklausomybės akto signataras Saliamonas Banaitis iš rusų kalbos išvertė 7 japonų pasakas. Vertėjos Jurgitos Polonskaitės-Ignotienės teigimu, iki šiol neaišku, kokiu šaltiniu rėmėsi S. Banaitis, kadangi jo vertime yra gana kardinalių netikslumų. Ši istorija puikiai apibūdina japonų literatūros Lietuvoje sklaidos ypatumus. „Grynakraujai“ japonų rašytoj...


× Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė   Kimas Leine – viena ryškiausių figūrų šiandienės skandinavų literatūros kraštovaizdyje. 2020-ųjų Vilniaus knygų mugėje jis pristatė savo romaną „Amžinybės fjordo pranašai“ (vertė Ieva Toleikytė, išleido „Kitos knygos“), kuris jam pelnė Danijos Auksinių laurų, dienraščio „Politiken“ ir Šiaurės Tarybos literatūros premijas bei milžinišką tarptautinį...


Kai lietuvių literatūros žanrų įvairovė atrodė išsisėmusi ir nieko naujo jau nebeišrasi, pasirodo debiutinė Elenos Gasiulytės knyga su Miglės Anušauskaitės piešiniais „Lietuvos vizionierės: 10 įspūdžiografijų“. Šis naujadaras nėra tik įmantrus reklaminis triukas. Iš tiesų tai labai tankus tekstas, kurį sudėtinga ne tik apibūdinti standartiniais terminais, bet ir parašyti tipinę recenziją. Gerokai lengviau rašyti šios knyg...


The streets is my office where I plan my attackYou rap, we plotYou vote, we actI’ll never say bitch in a song againLIBERALI’m Emma Goldman1Sole & DJ Pain 1 „I Think I’m Emma Goldman“, 2013   Ekstremalus ir bekompromisis, besiadaptuojantis prie visuomenės poreikių. Gyvas, tarsi gamtai priklausantis organizmas, maloningas, tarsi antgamtinė pasaulį gelbėjanti galia. Naikinantis individą žalojančias, jo laisvę varžančius socialines-parazitines struktūras. Ant...


Philippe’o Claudelio „Šuns archipelagas“ ir Belindos Bauer „Kirtis“ – alegorinę plotmę turintys romanai apie nusikaltimo ir prarasties akivaizdoje išryškėjančias žmonių gelmes bei tamsumas. Svarbiausia – ne įvykis, o jo pasekmės, apnuoginančios savastį, atveriančios sielos pūlinius ir skatinančias skaitytoją kelti daugybę klausimų. Tamsieji amžiai – gana tikslus abiejų knygų pasaulių apibūdinimas.   Philippe Claudel. &bd...


Maginė lietuvių fantastika daug metų buvo pamiršta, ignoruojama, o jos autoriai ir skaitytojai sudarė uždarą specifinę terpę. Net šiandien šio žanro kūriniai, kaip ir, pavyzdžiui, detektyvai, vis dar sulaukia kreivo žvilgsnio, lyg būtų nepilnaverčiai, prastesni. O visai be reikalo, nes parašyti gerą fantastinį kūrinį gerokai sunkesnis uždavinys, nei sukurpti vidutinišką romaną apie dvasines menininko kančias. Fantastinė literatūra – įdomus, bet nelengvas...


× Michael Eskin Dursas Grünbeinas (g. 1962) – vokiečių poetas, vertėjas, eseistas. Yra išleidęs daug knygų ir pelnęs apdovanojimų, tarp kurių Peterio Huchelio (1994), Georgo Büchnerio premijos (1995). Poezija, eseistika versta į įvairias užsienio kalbas, tarp jų ir į lietuvių (vertė Tomas Venclova, Antanas A. Jonynas, Gytis Norvilas, Vytautas Karalius). Michaelis Eskinas – 1966 m. Rygoje gimęs leidėjas ir literatūrologas – su D. Grünbeinu kalbasi a...


Kodėl Michelis Houllebecqas? Kodėl būtent ši esė ir kodėl būtent dabar? Nes literatūra perdėm išvėsusi. Bekraujė. Niekas nebenori dėti galvos ant trinkos, o ką jau kalbėti apie širdį. Dar blogiau, toks požiūris tapo marginalus ir nepriimtinas. Blogo tono ženklas. Viskas pernelyg saugu ir sumontuota. Krentantis prieš šuolį visada pirmiausia pasirūpina minkšta pagalve. Užsimanius būti rašytoju, juo gali tapti bet kas. Kurdamas niekuo nerizikuoji ir...


Undinė Radzevičiūtė. „Grožio ir blogio biblioteka“ Prieš gerą mėnesį žinoma kovotoja už lietuvių kalbos gyvumą Loreta Vaicekauskienė feisbuke džiūgavo aptikusi naujojo Undinės Radzevičiūtės romano tekste „neužkursyvintus triusikus“ (džiaugsmo priežastis: rimtoje, solidžios leidyklos išleistoje knygoje aptiktas VLKK vis labiau į kampą spaudžiamos buitinės kalbos žodis). Iš tiesų, triusikai (be kursyvų ar kitų svetimybę išskiriančių ženklų) &bdq...


Draugai