Literatūra

Nelabai nustebau išgirdusi, kad šį romaną ketinama ekranizuoti. Nes ir skaitant ne kartą atrodė: prieš akis slenka trileris (vietomis kiek nuobodokai, visai be reikalo ištęsiant pasakojimą ir užsižaidžiant gražiais vaizdeliais prie „vėlių suolelio“ ar krapštinėjant dvasines veikėjų traumas). Įspūdis dar labiau sustip­rėjo pabaigus skaityti ir įsitikinus, jog pabaiga irgi trileriška, nuspėjama ir atitinka visus žiūrovo lūkesčius: gerieji l...


×     Gintarė Visockytė „Sašos Sokolovo „Durnių mokyk­lą“ perskaičiau vos išleidus, man buvo 16 metų ir mane tie žodžiai supte įsupo. Pirmąkart patikėjau žodžiu. Supratau, ką turiu daryti. Turiu žodžiu kurti stebuklus. Su šiuo kūriniu grožinė literatūra perkopė į kitą, aukštesnę dimensiją“, – atsiminimuose teigia Michailas Šiškinas. S. Sokolovas – vienas mįslingiausių šiuolaikinės ...


× Lina Simutytė 1994 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla pirmąkart paskelbė „Pirmosios knygos“ konkursą, skirtą padėti perspektyviems jauniems poetams ir prozininkams išleisti pirmąją knygą. Šiemet pasirodys Luko Miknevičiaus eilėraščių rinkinys „Sezono atidarymas“ ir Vlado Rožėno romanas „Viskas gerai, aš dar jaunas“. Jaunosios kartos rašytojas, poetas bei slemo atlikėjas Povilas Šklėrius, žinomas ro...


Vytautas Kaziela. „Alyvmedžiai“ Naujausia Vytauto Kazielos knyga patvirtina, kad poe­tas savo kelią atradęs ir vargu ar galima laukti kokių nors ryškesnių pokyčių. Tekstų struktūra minimalistinė: trumpose eilutėse varijuojama atpažįstamais lyrinės poezijos topais, simboliniais įvaizdžiais: tarpeklis, alyvų giraitė, paukščiai, mylimoji, namai, į kuriuos negrįžtama, kalnas, upelis, vynuogynai, akmuo, kareivis, liūdnos akys, angelas. Tai pirmenybę simboliui, o ne meta...


„Gorilos archyvai“ – pirmasis Vaivos Grainytės poezijos rinkinys. Šiemet autorė su kitomis kūrėjomis, kaip žinia, Venecijos bienalėje pelnė ir „Auksinį liūtą“. Knyga – itin tvarkingai ir racionaliai sudėti archyvai: tekstai atrinkti pagal tematiką, kruopščiai sukataloguoti. Kiekvienas rinkinio skyrius pradedamas epigrafu, siunčiančiu tam tikrą informaciją skaitytojui, kuri pratęsiama eilėraščiuose, tad intertekstai sklandžiai susipina, suk...


Mentai mūsų bibliją* nusinešė. Robertas Kudirka. „Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynas“   1993 m. Irvine’o Welsho romanas „Traukinių žymėjimas“ įtraukiamas į ilgąjį „Booker“ premijos knygų sąrašą. Tačiau du komisijos nariai pagrasina atsistatydinsiantys, jei knyga bus įtraukta į trumpąjį sąrašą ar gaus pagrindinį prizą. Priežastis paprasta: kūrinyje vartojami ne tik keiksmažodžiai, bet ir heroinas, apraš...


Su rašytoju ir šiuolaikinio meno kuratoriumi Valentinu Klimašausku kalbėjomės apie naujausią jo knygą „Daugiakampis“ („Six Chairs Books“, 2018), šiuolaikinio meno ir literatūros santykį, Venecijos bienalę.     Naujausią jūsų knygą skaičiau ir kaip provokuojantį žaidimą su skaitytoju, ir tiesiog atskirus (koncentruotus, savipakankamus) fragmentus. Girdėjau, kad kai kurie tekstai anksčiau buvo pasirodę parodų giduose ar kitose leid...


Antrosios Jurgos Tumasonytės (g. 1988) novelių knygos „Undinės“ teko laukti net aštuonerius metus – debiutinis trumposios prozos rinkinys „Dirbtinė muselė“, išleistas Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos „Pirmosios knygos“ serijoje ir apdovanotas Kazimiero Barėno premija už nebanalų literatūrinį žvilgsnį, pasirodė 2011-aisiais. Su rašytoja kalbamės apie undines ir kitus gelmėje tūnančius padarus, rašymo pertrauką, ironi...


Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, įvyko pokalbis apie lietuvių rašytojų knygų vertimus į kitas kalbas ir tų išverstų knygų keliones po pasaulį. Dalyvavo Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė, rašytojas Rimantas Kmita (jo „Pietinia kronikas“ ką tik pasirodė ukrainietiškai, o šiuo metu vertėjas Markas Roduneris knygą verčia į vokiečių kalbą) ir leidyklos „Aukso žuvys“ direktorė Sigita Pūkie...


Sabina Brilo. „Tiras „Biblio“ Baltarusių poetės ir prozininkės Sabinos Brilo (g. 1974) eilėraščių knygą sunku įvertinti vienareikšmiškai: pradėjusi skaityti, tekstais iš tiesų mėgavausi, tačiau įpusėjus entuziazmas kiek atslūgo, apėmė monotonija. Galbūt tai susiję su eilėraščių atranka ir išdėstymu – antrojoje dalyje įsivyrauja glausti ironiški aforistinio stiliaus tekstai. Jų epicentru tampa kokia nors visuotinai žinoma k...


Draugai