Iš ciklo „Atminties stalčiai“

 

Autoriaus nuotrauka

 

Leidžiantis Šaltinių gatvės laiptais ir slenkant „Keistotekos“¹ link², staiga toptelėjo, kad niekada, aiman, neteko sutikti knygų, paveikslų (ar net pašto ženklų!) kolekcininkės moters. Pažinojau vieną keraminių antpirščių ir vieną medinių angeliukų kaupikę. Bet knygų... Ar paveikslų... Tą negudrią mintį netrukus atskleidžiau knygyno katino kailyje besikuičiančiam Užupio respublikos tėvui steigėjui Tomui Č., draugų dar vadinamam Tomu Beje. Bet prieš tai, beje, jis dar užkaitė man kavos, davė atsilaužt „skanuko“ ir aukštai įvertino staigų radinį – raudonbarzdžio britų politologo Timothy Gartono Asho bestselerį „Free World“ su autoriaus autografu kažkokiai Agniai³. Knygos nepirkau, nors autografus – ypač tokius – vertinu. Tad geltono „peiperbeko“ kaina mano rankose augte išaugo.

O tada atėjo eilė jau minėtam pastebėjimui. Ir ką jūs manot, vos spėjau pavograuti – į mus pasigręžė žavi mergina ir tvirtu pusbalsiu pareiškė: „Aš, aš kolekcionuoju!“ – „Ką?!“ – unisonu atsiliepėme⁴. „Istorines ir vaikiškas knygas, žmonių atvirukus ir laiškus, truputį fashion.“ – „Tai galiu jums parašyti ir palikti knygyne – bus nauja susirašinėjimo forma“, – tikrinau seniai pamirštus refleksus. Ji kiek paraudo, papurtė balsvus „itališkus“ plaukus – samanos žalumo paltelis (kai visi aplink en masse dėvi meškinų striukes!), apvalūs plonarėmiai, dizainerio kuprinė. Kolekcininkė iš Antakalnio! 

Gražios rankos trumpais nagučiais jau laikė atrastą „nouneimo“ laišką. Be abejo, gavo jį kaip priedą prie retos knygos... dukrai, sūnui, sesers vaikams? Išėjom beveik drauge, ji pasuko link Pylimo, aš – aukštyn link stoties. Akimirkai pamiršęs, kad jau gyvenu Vilniuje.

 

¹ Čia dar galima atrasti socmodernizmo klasikų pirmuosius leidimus su aplankais.

² Naugarduko–Aguonų–Šaltinių–Kruopų–Plačioji–Raugyklos–Pylimo ir pagaliau Gėlių (visas maršrutas 850 m, 1200 žingsnių) gat­vės. Bet yra ir trumpesnis!

³ Įtariu, knygą išnešusi dama vis dėlto buvo Agnė – ak, tie trumpalaikiai niekur, išskyrus bukinistinius knygynus, nevedantys romanai su (gastroliuojančiais?) rašytojais – ypač politiniais!

⁴ O Tomas dar pridėjo: „Kas kruopščiai surinkta, traktuoja jos kaip grobį ir meta lauk žmonijai brangų lobį!“