Iš ciklo „Atminties stalčiai“

Andrzejus Żuławskis su Małgorzata Braunek ir sūnumi Xaweru. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

 

Du požiūriai: vieno šalininkai teigia, esą vaikai kuo anksčiau turi būti instaliuoti suaugusiųjų pasaulin, kito siūlo kliautis neužtvenktos gyvenimo upės bėgimu. Ir čia ne apie išnaudojimą trečiojo pasaulio šalyse ar Dickenso romanuose kalba: Oliveris Tvistas nešoka tvisto – jis dabar užsidirba iš repo*. O štai užsikeberioję ant taburečių mano jaunystės draugų Maskvoje vaikai deklamuodavo Mandelštamą, kai tuo metu jų bendraamžiai gintaro krašte iš darželio atsinešta, o vėliau pradinėse klasėse „gludinama“ migdančia intonacija lemeno Kosto Kubilinsko ir Saliamutės posmelius. Skonio ir smalsumo niekas taip nesugadina kaip mokykla, o pirmąjį vis dėlto geriausiai suformuoja inteligentiška namų užstalė, kai vaikas dar turi laimės išgirsti smetoninį profesorių, langų stiklus virpinantį iš Sibiro pargrįžusį operos bosą ir už visus nepalyginamai geriau matančią aklą dainininkę su juoda prieštvanine suknia ir tikrų perlų vėriniu.
Mano pirmoji Varšuva 1979 m. prasidėjo dar tvis­kančioje Centrinėje stotyje, iš kurios bemat buvau nugabentas į Miško pasagą** – čia meilės lizdelį buvo susisukę Maryla Rodowicz ir Danielis Olbrychskis. Popžvaigždė tą savaitgalį gastroliavo, bet ant vejos netrūko žurnaluose matytų veidų. Dažnas „veidas“ buvo su vaiku, tad kažkas net pajuokavo, kad lenkų kino industrija gali būti rami dėl savo ateities – pavardės išliks tos pačios. Man irgi pavyko įkišti trigrašį – papasakojau, kaip Leonidas Brežnevas, mūsų tada vadintas Lioliku, privačioje ekskursijoje po Ermitažą, išvargintas visų rubensų ir rembrandtų, staiga laiptinėje paklausia: „O čia kas?!“ – „Veidrodis, Leonidai Iljičiau“, – atsako muziejaus direktorius. „Šaunuolis Tarkovskis! – atitaria generalinis sovietų kompartijos sekretorius. – Bravo!“ Saikingo juoko bangą nutraukė tuo metu Prancūzijoje gyvenusio ir kūrusio režisieriaus Andrzejaus Żuławskio sūnus***: „O kas tas Brežnevas, tėte?“ – „Nežymus Tarkovskio laikų politinis veikėjas“, – atsakė berniukui lenkų kino demonas.

* https://www.youtube.com/watch?v=HC7p5PjrC1E
** Podkowa Leśna – 1925 m. įkurtas prabangių vilų gamtoje konglomeratas, ligi šiol pritraukiantis ne vieną liepų alėjomis ir tarpukario architektūra besidomintį klajūną.
*** Xawery Żuławski (g. 1971) – lenkų režisierius, scenaristas, aktorius. Apie save yra sakęs: „Turėjau in ir jang: motiną budistę ir tėvą, nepaklusnų menininką, kartodavusį: „Fuck the religion.“ Manyje susiduria du skirtingi vandenynai.“