Iš ciklo „Atminties stalčiai“

 

Rolandas Rastauskas ir Eglė Rakauskaitė (1999). Raimundo Malašausko nuotrauka

 

Taip, aš ten buvau. Pamenu atidarymą, bet nepamenu kultūros ministro: jų priviso kaip biliardo kamuolių, ir tik protmūšis tegali atsekti, kas yra kas. Pamenu tą keistą duo: Eglę Rakauskaitę-Rakę taukuose ir meduje bei veidas veidą plaunančiam video ir Mindaugo Navako-Simo žiaurų šiferį šalia, už kurį Kęstutis Kuizinas-Cool vėliau, rodos, sumokėjo tūkstantinę baudą – šiandien sakytume „reparacijas“. Bet ne apie tai kalba. „Auksiniai liūtai“ tada buvo teikiami lauke, saulėje, pusnuogei košmariškų nūdienos meno pacientų ir juos nuodais gydančių kuratorių miniai stebint. Netyčia atsidūriau per delną nuo stangrios pusamžės įdegusios moters: juoda nėriniuota suknia ant to įdegio dar nekėlė vyro turto, bet... „Are you Jewish?“ – paklausė ji. Esama momentų, kai melas žlugdo. „Deja, – atsakiau pusbalsiu. – But I am from Lita.“ Ji kažkodėl sugriebė mano ranką ir išpyškino: „Tu neįsivaizduoji, kokio sunkumo tas kraštas! Aš jam tiek pasitarnavau, tiek atidaviau, bet daugiau nebegaliu ir nebenoriu. Ten neįmanoma gyvent. Ten pragaras.“ Ir įbruko delnan kvietimą 2 asmenims apsilankyti Izrae­lio paviljono priėmime, surengtame Venecijos žuvų turguje. Atsivedžiau porą. Mes visi trys tada buvom raumuo ir medus: Raimundas Malašauskas (šiemet nepaėjo korta su rusų paviljonu), ašen ir žemaičių skulptorius Donatas Jankauskas-Duonis, kurio orangutangai jau puošė Vilniaus ir Gdansko fasadus. Jis, mano galva, ir tik jis turėjo imti Veneciją. Tą vakarą buvo pasipuošęs elnio kailio švarku. Automatais gink­luota apsauga mus tikrino ligi apatinių. Liepė sukraut daiktus holokaustinėje krūsnyje. Be vargo išstovėjom visą pusnaktį centre. Ir visi su mistine pagarba žvelgė į mus. Kartą sargybinis vamzdžiu parodė į mano kuprinę: „Tavo?“ Atsakiau: „Mano.“ Jis nusilenkė. Kitą kartą šmėkliška japonė paklausė: „Kur jūsų paviljonas?“ Atsakiau: „Visur ir niekur.“ Klasika, mažyte, klasika.

 

Rolandas Rastauskas – poetas, eseistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, nejudantis keliautojas – savas tarp svetimų, svetimas tarp savų.