Tomas Venclova. Laisvėjimo dienoraščiai, 1989 (XXI)

Ugnės Žilytės piešinys
Ugnės Žilytės piešinys

 

 

Rugpjūčio 23 d.
Lietuvos AT paskelbė negaliojančia krašto inkorporaciją: žinia apie tai – pirmajame „Herald Tribune“ puslapyje. Oi, ko gero, sulauksime vis dėlto nepriklausomybės.
Aplankome Rubenso namus, Plantin Moretus muziejų ir meno galeriją, kur šį kartą ypač krinta į akis galingas Piero della Francesca, auksinis Simone Martini, juvelyriškas ir nežemiškai švelnus van der Weydenas. Katedroje Rubenso „Nuėmimas nuo kryžiaus“ – gal geriausia, ką jis nutapė; bažnyčioje, ne muziejuje jį ir dera pirmiausia matyti.
Grįžtame į Rotterdamą.

 

Rugpjūčio 24 d.
Rotterdame – kraštutinai modernistiškų butų kvartalas ties Senuoju uostu (kubai, pastatyti ant viršūnės), Pompidou centrą primenanti biblioteka ir Šv. Lauryno bažnyčia. Iš jos buvo likę maždaug tiek, kiek iš Karaliaučiaus katedros, bet viskas baigiama restauruoti.
Pavakary Tania išvyksta namo.

 

Rugpjūčio 25 d.
Neprailgęs skridimas per Londoną į New Yorką.

 

Rugpjūčio 26 d.
Atrodo, perku naują butą.
Lietuvos laikraščiai. Kaip ir tikėjausi, mano laiškas lenkų klausimu sukėlė superpatriotų įsiūtį.

 

Rugpjūčio 27 d.
Maskva puola baltiečius, nors gal tai jau ariergardinės kovos.

 

Rugpjūčio 28 d.
Orus ir protingas baltiečių atsakymas.
Gavau piktus laiškus dėl lenkų iš M. ir Lankausko; bandau atrašyti per „Gimtąjį kraštą“.

 

Rugpjūčio 29 d.
Atsakymą M. išsiunčiau – įdomu, ar spausdins.

 

Rugpjūčio 31 d.
Deja, tai kas vyksta Lietuvoje, daug kur dvelkia „švelniu fašizmu“ – visi tie svaičiojimai apie genofondą, etninę pasaulėžiūrą, baltų pranašumus... Sąjūdžio viršūnės tuo nenusideda, bet „Literatūra ir menas“ – dar kaip.
Pranas [Morkus] juokavo anuomet: „Naujoji santvarka natūraliai nusistovės kaip fašizmas – na, o po to priveršime veržles.“

 

Rugsėjo 1 d.
Gavau (iš Basios Toruńczyk) Josifo įvadą mano eilių rinkiniui: Josifas pasinaudojo proga išsakyti daug minčių, gal nedaug bendro su tomis eilėmis turinčių, bet kaip paprastai įdomių.

 

Rugsėjo 2 d.
Baltiečiai į Maskvos perspėjimą, rodos, iš esmės nekreipia dėmesio.
Milašius telefonu: „W Budapeszcie spotkałem – po raz pierwszy w žyciu – Wozniesienskogo. Bardzo był przymilny. Jak tłusta ropucha.“
„Wyjeżdżam do Polski, ale do Litwy nie jadę, bo nie chcę prosić o sowiecką wizę.“
„Glemp jest idiotą absolutnym.“1

 

Rugsėjo 3 d.
Sutiktas aspirantas iš Jugoslavijos: „Stebėjaus ir žavėjaus, matydamas televizoriaus ekrane baltiečių demonstracijas. Koks pavyzdys mums! Mes Balkanuose nieko nemokame daryti be peilio.“
Na, ir pas mus tų peilių būta.

 

Rugsėjo 4 d.
Lėtai, ramiai tvarkausi darbovietėje (persikėliau į naują kabinetą), perrašinėju straipsnį apie Ivanovo ir Mandelštamo darytus Petrarkos vertimus, rengiuosi paskaitoms.

 

Rugsėjo 5 d.
Tarybų Sąjungoje reabilituoti jau net Limonovas2 ir Mamlejevas3. Pastarojo apsakymus (nota bene, visai neblogus) pristato Nagibinas4, pats neseniai išspausdinęs mamlejevišką apsakymą su sadizmu ir nekrofilija.

 

Rugsėjo 6 d.
Įkrito į akį Kornelijaus Platelio eilės „Atėnų mokyk­la“.

 

Rugsėjo 7 d.
Šiek tiek rūpesčių su nauju butu (atsikartoja įtemptos dienos prieš kelionę Europon).

 

Rugsėjo 8 d.
New Yorke, Forbeso organizuotame priėmime „Waldorf-Astoria“. Kalba Quayle’as5, jaunas vyrukas, beveik nesiskiriąs nuo eilinio Yale studento. Cituoja, beje, mėgiamą Štromo anekdotą apie tai, kad TSRS trūksta jau ne tik mėsos, bet ir kulkų.

 

Rugsėjo 9 d.
Stebėtinai narsus Valatkos straipsnis „Gimtajame krašte“ apie Maskvos ultimatumą. Turbūt TSRS kolapsas neišvengiamas.

 

Rugsėjo 11 d.
Man penkiasdešimt dveji. Sveikina tik mama, laišku – Judita Vaičiūnaitė ir telefonu – Marytė.

 

Rugsėjo 12 d.
Yale garbės daktaro laipsnį numatoma duoti Sacharovui ir Gorbačiovui. Ne taip jau blogai iš teisybės; tik vienas jų būtinai atsisakys.

 

Rugsėjo 13 d.
A. apie migrantus: „Rusą lygiai taip pat sunku įvilioti į Rusiją, kaip žydą į Izraelį.“

 

Rugsėjo 15 d.
Tiek rusų literatūra, tiek ir lietuvių kalba juda neblogai (iš lingvistų girdėjau, kad „garsas apie gerą lietuvių kalbos dėstymą plačiai pasklidęs“).
Ilgai šnekuosi telefonu su Liuda Aleksejeva. Sacharovas, anot jos, jau sakąs, jog laikas imti valdžią.

 

Rugsėjo 16 d.
Josifas Paryžiuje: jaučiasi pakenčiamai ir rengiasi grįžti Amerikon po dviejų savaičių. „В ноябре ко мне, вероятно, приедет сын. У меня тут появились разные стишки и всякая гадкая проза – заказали написать про Венецию, по-английски. Живу в квартире друзей Вероники, около Одеона. Вид из окна замечательный: можно было бы думать об этом виде, когда бы не надо было думать о том, что следует писать.“6
Įtampa dėl Baltijos kiek švelnėja.

 

Rugsėjo 17 d.
Skaitau rusų romantinę prozą – Lermontovo „Штосс“, Titovo – Puškino „Уединенный домик на Васильевс­ком“7 – ir nemažai prozos „aplink ją“ (Achmatovos, Gerštein studijas). Nota bene, Titovo rašymas man visai neatrodo „топорный“8, kaip Anna Andrejevna [Achmatova] jį apibūdina: skaitosi geriau už Lermontovą ir ne ką blogiau už „Pikų damą“.

 

Rugsėjo 18 d.
Iš Lietuvos grįžo Zenonas Rekašius. „Nors spaudoje to ir nematyti, broliai lietuviai gerokai paspaudė uodegas. Laisvės Lyga iš viso kažkur dingo. Na, Sąjūdį ji buvo smarkiai įsiutinusi.“

 

Rugsėjo 19 d.
Sunkiai varau į pabaigą Musilį.

 

Rugsėjo 20 d.
Dar lektūra: Krosso „Imperatoriaus beprotis“. Vasarą girdėjau, kad du baltiečiai – Kross ir aš (sic!) iškelti Nobelio premijai. Apie save geriau nutylėsiu. Krossas, jei spręsime pagal šį romaną, premijos nevertas.

 

Rugsėjo 21 d.
Nuovargis ir išgėrimas – pirmąsyk nuo kunigaikštiškojo vizito pas Giedraitį; taigi negėriau mėnesį. Buto pirkimas finalizuotas.

 

Rugsėjo 23 d.
„Baltic Forum“ redkolegijos posėdis New Yorke. Kaip visada įdomūs Štromo pasakojimai apie Sniečkų, Suslovą etc.

 

Rugsėjo 24 d.
Drauge su Štromu užsukame į Olego Prokofjevo9 parodą netoli La Mama teatro: abstrakčios medžio skulptūros.

 

Rugsėjo 25 d.
Darbas, laiškai, kėlimasis į naują vietą. „Literatūra ir menas“ su bjauriu antilenkišku tekstu, kur idiliškai sugyvena stalinistas, konformistas ir avangardistas (Baltušis, Marcinkevičius, Geda). Yra dar keliolika parašų – bet, laimė, nei Martinaičio, nei Juditos.
Koma Ivanovas teisus: Geda – lietuvių Vozne­senskis.

 

Rugsėjo 26 d.
Iš Štromo istorijėlių. Č. jam prisipažinęs: „Stojau dirbti į KGB, nes šioje šalyje gyventi nepajėgiu, o kitaip išvažiuoti negaliu. Saviškių neįdavinėsiu.“
Ir, atrodo, tikrai neįdavinėjo. Verbavo kubiečius, ir tiek.

 

Rugsėjo 27 d.
Jurašai lyg ir rengiasi vėl Lietuvon: Jonas kažką statysiąs Jaunimo teatre („kad paskui išvyktų su spektak­liu į Vakarus ir pasidarytų valiutos“, anot vieno Jono bičiulio).
Nota bene, abu jie [Jurašai] labai susikivirčijo su Svarinsku.

 

Rugsėjo 29 d.
Itin savotiška lektūra – Luknickio10 dienoraščiai. Daug medžiagos temai „сдача и гибель советского юноши из Пажеского корпуса“11. Užrašinėti jis stengėsi viską – šiuo požiūriu netgi šie mano sąsiuviniai jam nusileidžia.


1 Lenk. „Budapešte sutikau – pirmą kartą gyvenime – Voznesenskį. Buvo labai pataikūniškas. Kaip riebi rupūžė.“ „Išvažiuoju į Lenkiją, bet į Lietuvą nevažiuoju, nes nenoriu prašyti sovietų vizos.“ „Glempas – absoliutus idiotas.“ Józefas Glempas (1929–2013) – Varšuvos arkivyskupas, kardinolas.
2 Eduardas Limonovas (1943) – rusų rašytojas emigrantas, išgarsėjęs drastiškomis seksualinėmis scenomis.
3 Jurijus Mamlejevas (1931–2015) – rusų rašytojas emigrantas.
4 Jurijus Nagibinas (1920–1994) – rusų rašytojas.
5 Danas Quayle’as (g. 1947) – tuo metu JAV viceprezidentas.
6 Rus. „Lapkričio mėnesį pas mane turbūt atvažiuos sūnus. Čia man atsirado įvairios eiliūkštės ir visokia bjauri proza – užsakė parašyti apie Veneciją angliškai. Gyvenu Veronikos draugų bute, netoli Odeono. Reginys pro langą įstabus: galėtum galvoti apie tą reginį, jei neturėtum galvoti, kad reikia rašyti.“
7 Rus. „Štosas“, „Vienišas namelis Vasilijaus saloje“.
8 Rus. Negrabus.
9 Olegas Prokofjevas (1928–1998) – rusų menininkas emigrantas, A. Štromo ir autoriaus bičiulis.
10 Pavelas Luknickis (1900–1973) – rusų literatas, A. Achmatovos ir N. Gumiliovo žinovas.
11 Rus. „Sovietinio jaunuolio iš Pažų korpuso pasidavimas ir žūtis.“ Stilizuota pagal A. Belinkovo knygos pavadinimą.