Vytautas Landsbergis. Susitikimas su Putinu

Tai buvo sapne, bet buvo!

Mes to pasiekėme – štai didžiausias bendro įvykio pojūtis.

Bendra sėkmė, kurioje nėra laimėtojo.

Suprantu, kaip jam tai bemaž neįmanomai neleng­va, tačiau jis pasiekė, perlipo, – dabar jau bus kitaip.

Tegul jaučia akvalangisto ir alpinisto satisfakcijas, o iš mano pusės neleistina nė gramo, nė miligramo. Turiu visiškai nieko nejausti, nes nenuslėpčiau, vis tiek parodyčiau ir viską sugadinčiau.

 

/ / /

Nei aš patenkintas, nei dėkingas. Tiesiog geriau, kad susitikome, negu vaikščiotume nesusitikę. Kodėl kam negerai, jeigu tapo truputėlį geriau?

Daugiau susivokimo. Tai net įdomu. Jis man įdomus žmogus, tai leistina parodyti. (Veido išraiška, atspalviu; be pataikavimo, pagarbiai, nes gerbiu ir save.) Taip, su pagarba žmogui, ko gal šiaip nepatiria.

O kiek reikėjo visko, kol jis panorėjo susitikti!

Turėjo pribręsti savo išpuoselėtai minčiai, kad tai jam pageidautina, vos vos naudinga, ir jis laimėtojas.

Beveik neįmanoma, kosmosas, o štai iš gelmių ir išdygo.

 

/ / /

Kur įvyko?

Kažkur užmiestyje, sporto arba treniruočių komplekse, nes greta – bėgimo takai. Žvyruoti, išmalti, naudojami.

Veikiau ne bėgimo, o važinėjimo.

Jis atvažiavo vienračiu, regis, ir aš tokį turėjau.

Važiavo greitai, smarkiai, aplėkė aplink. Tada sustojo, pradėjom bendrauti.

Jo ratas buvo gerokai didesnis, tad būtų visokeriopai pranašesnis, bet juk ne lenktyniauti susitikome.

Susitikome susitikti.

Nežymus didysis interesas.

Ar norėjo pasirodyti prieš mane savo didesniu ratu ir meistriškumu? Gal ne taip labai, vos vos, truputėlį.

Buvo pakankamai protingas, kad nebūtų kvailas. Juolab kad man rato dydis neturėjo reikšmės, ir Vladimiras Putinas dėl to (pajutęs) neužsigavo.

Ne toks kvailas.

 

/ / /

Apie ką kalbėjomės?

Ne tai svarbiausia.

Svarbiausia, kad kalbėjomės. Gairė daiktų ir dalykų tėkmėj.

Prieš ir po.

Jis buvo kadaise prasitaręs, – Andrius pasakojo, – kad neturi su kuo pasikalbėti. Kažkaip kažkur pasiguodė. Išsprūdo. Juk važinėdavo net į Sibirą, į Altajų pas šamanus.

Gena iš savo kampo pagalvodavo, kaip čia mudu suvedus ir kur – mane su juo. Juk ne pas šamanus. Reikia sąlyčio. Dialogas!

Tą gerai suprasdavau. Visi jie ir visi mes turime ieškoti išeities. (Genos filosofija. Lėtai kapliuojama užduotis.) Tesiima, kurie supranta.

Kai pagalvodavau apie jį – pagalvodavau apie visa tai. Ir dabar štai įvyko.

Gal todėl įvyko, kad pagalvodavau

Žinoma, ir jis žmogus. Kas iš tokio gyvenimo, jei neturi su kuo pasikalbėti. Kaip žmogus. Negana šuns. Arba vien sapnų. Net sopulingų priepuolių apie didybę.

O tema nuolatinė ir visų mūsų, ir po vieną. Neprivalu nė žodinti.

 

/ / /

Kam visa tai?

Tikrovė vis aiškėjanti ir jau aiški per jos pojūtį ir supratimą. (Bent mano.)

Totaliausias vienračio ego. Niekas nemyli. (Nejau stoka gebėjimo būti mylimam?)

Aplink dykuma.

Ančaras.

Pasaulis netikęs, todėl jis juodai manęs bijo. (Gerai.) Todėl priešiškas.

Tegu sau. Taip ir turi būti.

Užmušiu.

Bet ne visi bijo, svoločiai.

 

Iliustracijoje panaudotas Stasio Eidrigevičiaus darbas „Nuodingas popierius“
Iliustracijoje panaudotas Stasio Eidrigevičiaus darbas „Nuodingas popierius“.

 

/ / /

Realus tik tas didelis geltonas bejausmis, kuris nė kiek nebijo. Svoločius. Su juo nebus kalbos.

Šią Putino graužatį suvokiau nuo seno; kad tai ji ėda žmogų profundiškai. Ir visai neišvengiamai, todėl turėjom apie ką.

Kai atjauti, randi žodžių.

Sekėsi lyg žmogeliui iš Marso.

Patariau – netiesiogiai, tarsi pritardamas – priimk tikrovę, kad tavo deržavos ilgesnė ateitis beviltiška.

Tokia tikrovė, kurią abu juk suvokiame – ergo, galim apie ją – o kai pasikalbi, darosi mažiau ėdanti.

 

/ / /

Vienas kelių būtų laikytis išvien su Europa, ne prieš Europą. Bet šio kampo neleis Kremliaus šamanai. (Mano tezė.)

Galėjau apie tai prašnekti, kadangi seniai turiu galvoje, bet ar iš tikro sapne prašnekau – dabar neatsimenu, negarantuoju.

Veikiau apie kitą būvį. Laikiną krūvį.

Laikyti laiką, tempti kaip daiktą, atidavinėjant, bet ne žemėlapį.

Geltonajam tai priimtina. Jo laikrodis tvaksi šimt­mečiais. Nebijo nė tymų. Neprikursite virusų. Popieriaus žemėlapis su pavadinimais – popierinis tigras.

Šamanai Kremliuje dar nesuvokia šios kaučiuko gumos – kylančios Rytų Aušros – arba apsimeta, kad.

Bet.

 

/ / /

Tokia tema buvo. Danguje.

Jis ėjo tekėjo žalias kaip chemija.

O daugiu apie ką?

Dieve mano. Kaip tuščia.

Tad vis dėlto – buvo pokalbis ar ne?

Buvo susitikimas.

Vienodai, ar dykumoj, ar po medžiu.

 

2019 04 06

 

P. S. Matote, visa tai surašyta prieš metus. Embarginta. Nors tik faktas ir liudijimas.

Dabar nutariau paviešinti, jeigu spausdins kas.

 

Draugai