Birutė Zokaitytė. Mano dienotvarkė

Kiekvienas kūrinys yra ir daiktas, medžiagiškas, atsiradęs konkrečioje vietoje ir apibrėžtu laiku. Fotografė Daiva Kairevičiūtė fiksuoja menininkų dirbtuves, menininką savo dirbtuvėje, o šie – savo dienotvarkę, kūrybos ritmą.

 

 

 

Atsibundu saulei patekėjus. Žiemą – vėliau, vasarą – apie šeštą ryto. Ranka pati išsitiesia prie telefono. Naujienos apie karą. Neskubu lipti iš lovos, iš stalčiaus išsitraukiu mezginį, pamezgu 15 minučių mąstydama apie ką nors pozityvaus, į kiekvieną mezginio akį, eilutę, raštą įdėdama ką nors ypatinga.

Atsikeliu, įsisupu į savo japonišką kimono ir iš lėto tyrinėdama apeinu namus. Senas namas irgi bunda, pro langą skverbiasi saulė, nutiesdama neįtikėtinus šešėlius. Užsikaičiu kavą ir atsidarau duris į sodą.

Apeinu ir patikrinu, kas išdygo, kas pražydo. Surenku invazinius šliužus (bjaurybės naikina viską iš eilės). Pastebiu, kad mano pudelis Albertas vėl loja gatvėje. Bėgu jo gaudyti, šaukiu: „Albertai, Albertai, greit namo!“

Kava jau išvirusi. Begerdama ją apmąstau prasidedančią dieną, reikalus.

 

 

Jei nereikia niekur važiuoti, einu į dirbtuvę. Ten visada yra ką veikti – šlifuoti, pjaustyti, poliruoti, spausdinti, raižyti, nuodyti, galvoti naujas idėjas arba tiesiog sėdėti ir žiūrėti pro langą.

Apie 15.30 val. važiuoju į Vienožinskio dailės mokyk­lą, kur dirbu mokytoja. Būdama dvidešimties sakydavau, kad mokytoja nebūsiu. Bet dabar nesigailiu. Labiausiai patinka ta elektra, kuri praeina per mokytoją ir mokinį, kai pavyksta įveikti užduotą užduotį.

Vakare grįžtu namo, pagaminu vakarienę, susėdame aplink stalą, aptariame dienos naujienas ir įvykius, pudelis nesustodamas nešioja kamuoliuką ir stengiasi jį pakišti po kojomis arba po sėdyne. Jam amžinai trūksta dėmesio. Jeigu lieku gyva po pudelio ir kamuoliuko, einu į lovą, pasiimu knygą, šiuo metu tai „Narcizas tavo gyvenime“, ir, kai narcizo studijos pribaigia galutinai, atsigulusi paprašau Dievulio atleidimo už visas savo nuodėmes ir saldžiai užmiegu. Kitą rytą vėl viskas iš pradžių.


Birutė Zokaitytė – grafikė, 1995 m. baigusi Vilniaus dailės akademiją, įgijusi grafikos specialybę.