Viktorija Gečytė – džiaze kaip žuvis

„Su Viktorija Gečyte susipažinau 2018 m. žiemą ieškodamas personažų fotografijų ciklui „Europos jaunimas“. Džiazu niekada pernelyg nesidomėjau, tad savo gėdai turiu prisipažinti: iki tol net nežinojau, kad tokia dainininkė apskritai yra. Kartą geriant kavą rašytojas Valdas Papievis užsiminė apie Paryžiuje gyvenančią lietuvaitę džiazo dainininkę, kuriai, jo teigimu, „viskas eina iš širdies“. Susidomėjau, parašiau jai ir prasidėjo. Viktoriją fotografavau per repeticijas ir koncertus džiazo klubuose, restoranuose, Paryžiuje, Vilniuje, Palangoje, taip pat Birštono džiazo festivalyje. Nors apie džiazą nieko neišmanau, Viktorijos dainavimas mane išsyk sužavėjo nesuvaidintu tikrumu, paprastumu, emociniu paveikumu. Ji dainuoja klasikinį džiazą. Čia ne­įmanoma pasislėpti už dirbtinių triukų, efektų ar konceptualumo, gali naudotis tik vienu ginklu – savo balsu, todėl iškart akivaizdu, kas esi iš tikrųjų. Klasikinis džiazas – natūrali Viktorijos stichija, jos pasaulis. Viena jos atliekama daina vadinasi „Lucky To Be Me“. Būtent tokia Viktorija man ir pasirodė: džiaze kaip žuvis vandeny.“ (Rokas Morkūnas)

 Viktorija Gečytė – džiaze kaip žuvis
Viktorija Gečytė – džiaze kaip žuvis