Audra BARANAUSKAITĖ. Kol durys dar neužsidarė

Nesuprantu, kodėl „Elito kinas“ rodomas taip vėlai. Ar negalėtų jo pradėti 21 val. ar bent jau 21.30, kaip kad buvo anksčiau. Negi elitinis žiūrovas turi aukoti valandą miego vien todėl, kad mažiau elitiniams kultūros vartotojams prieš tai privalu įkišti porą naftalininių laidelių?
Gerai, kad bent „Durys atsidaro“ ne vidurnaktį. Kai pernai tas duris nuolat varstė, buvo aišku, kad laidos kūrėjai ieško originalaus požiūrio, savito stiliaus ir būdo pritraukti kuo daugiau auditorijos. Bet į sezono pabaigą durų varstymas įgriso net patiems varstytojams, todėl šiemet tai tik skoninga detalė steriliai švariame interjere.
Užtat žvilganti raudona kėdė vis pakeičia savo padėtį, atitinkamai tą patį padaro jau kurį laiką į stiliaus laidų stilių orientuota vedėja. Kėdė guli, vedėja stovi, kėdė stovi, vedėja už kėdės. Blogiau tai, kad šias pastangas tu matai, nors norėtum apie tai negalvoti. Tas pats esti ir su laidos siužetais. Štai menininkas laiptų apačioje, kitame kadre – jis atsirėmęs į sieną, dar kitame – jau prie lango, o paskui vėl laiptų apačioje. Ką jis kalba – nelabai ir svarbu, daug svarbiau, kur jis stovi. Beje, ir pats meno objektas sutrupėjęs pasitraukia į antrą planą, nes laidos rengėjai ką nors meniško bando sukurpti patys.
Žinoma, nėra taip blogai, nes tikrai kažką pamatai. Kai ką tikrai pavyksta parodyti. Kai kam tai netgi labai patinka. Pagaliau laidos kūrėjai patys suprato, kad nereikia garsios režisierės atsivesti į garsaus fotografo parodą, nes ji ne kažin ką pasakys apie kabančias nuotraukas, tik papasakos apie savo sukurtą filmą. Kadangi laida gyva, judri, kintanti – ji pati save ir pakoreguoja, todėl dabar dailininkai savo parodose vėl patys pasakoja apie savo paveikslus...