Arminas Šileikis. Knygų preparavimas: kaip vynas virsta vynuogių gėrimu

Kai mano rankose atsidūrė Joanne K. Rowling knyga vaikams „Ikabogas“ (2020), nenutuokiau, kad šis skaitinys taps platesnės diskusijos vertu pasakojimu. Dėliojant vieną detalę po kitos aiškėjo didžiausios Lietuvos leidyklos – „Alma littera“ – taikoma praktika: stengdamasi apsisaugoti nuo galimų teismų už šalyje veikiančio Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo pažeidimus, leidykla renkasi saugesnį kelią – susitaria su autorių teises pardavinėjančiomis agentūromis ir pakeičia kai kurias „nesaugias“ kūrinių vietas.

 

 


Knyga, sukėlusi įtarimų

Tik atsivertus „Ikabogo“ vertimą į lietuvių kalbą, įtarimą sukėlė tai, jog niekur negalėjau rasti vertėjo pavardės. Nebuvo jos ir ibiblioteka.lt sistemoje. Čia tik sužinojau, kad knyga skirta vaikams nuo 9 iki 14 metų.

Pradėjus skaityti, klausimų ėmė kelti vis pasikartojantys epizodai, kuriuose minimi „vynuogių gėrimai“ arba „vynuogių sultys“: „Galėtumėte paklausti, iš kur tie skausmai, jeigu jie traukdavo į medžioklę penkis kartus per savaitę, tačiau tiesa yra ta, kad dažniausiai po kokio pusvalandžio medžioklės jie slapčia pasprukdavo ir susėdę po medžiu kimšdavo sumuštinius bei gerdavo vynuogių gėrimą, kol ateidavo metas grįžt į rūmus“ (p. 55–56) arba „Fredas [karalius, – aut. past.] prisiragavo gardžių vynuogių sulčių ir triufelių.“ (p. 57).

Tik tuomet atkreipiau dėmesį, kas parašyta knygos priešlapyje: „Laikantis Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimų, knygos tekste buvo atlikti nežymūs pakeitimai.“ Suprask – tikrai ne vynuogių sultimis tie knygos personažai vaišinosi.


Jūsų daržas, jūs ir tvarkykitės

Pirmasis kilęs klausimas: ar apie tokius pakeitimus informuojamos autorių teisių agentūros, parduodančios teises kūrinį versti? Atsakymo iš Didžiosios Britanijos teko palaukti. Su manim susisiekusi Rachel perad­resavo užklausą redaktorių komandai, o ši – „Almos litteros“ darbuotojams Lietuvoje. Situacija iš serijos „ne tavo kiškis, ne tu ir kiškis“ arba „jūsų daržas, jūs ir tvarkykitės“.

„Almos litteros“ atstovė Vaida Lovkienė, paklausta, kaip vynas tekste virto į „vynuogių sultis“ ir „vynuogių gėrimą“, komentavo: „Ten, kur buvo Vyno šalis, kaip jūs tekste ir skaitėt... Vyno šalį mes, aišku, pakeitėm, visi keitimai daromi griežtai su autorinių teisių savininko leidimais. Taigi mes atliekame labai didelį darbą, kol tekstą išverčiame, paskui verčiame atgal į anglų kalbą nurodydami, kaip tiksliai pakeitėme tekstą. Visi J. K. Rowling agentų leidimai duoti, kiekvienas pakeistas žodis suderintas. Mes jokiu būdu negalime pažeisti jų autorinių teisių ir dirbame atsakingai.“

Kalbėdama apie tai, kodėl nenurodytas knygos vertėjas, leidyklos atstovė sakė: „Tekstas yra ne toks, kaip vertėjas išvertė, nes mūsų redaktorės pakeitė tekstą. O tada mes derinome. Grubiai sakant, pakeitėme vertėjo tekstą. Tokiu atveju vertėjas gali nesutikti, kad būtų minima jo pavardė. Šiuo atveju taip ir buvo: vertėjas nenorėjo nurodyti savo pavardės, nes yra tikrai žinomas ir mes turime to paisyti.“

Savo poziciją (matyt, todėl, kad nenorėjo ir nematė prasmės tylėti) knygos „Ikabogas“ vertėjas rašytojas Eugenijus Ališanka išsakė viešai „Literatūroje ir mene“ pernai gegužę per Knygos ir autorių teisių dieną: „Ar spaudą atgavome tam, kad po 117 metų sudarkytomis knygomis davatkiškai dangstytume vaikų akis? Kad prisidengdami pedagogika ar įvairaus plauko politkorektiškumais atsidurtume iškreiptų veidrodžių karalystėje?“


Bus ir daugiau?

Leidyklos atstovė V. Lovkienė tikina, kad tokia situacija Lietuvoje susiklostė dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo. Bet kur yra riba taikant šį įstatymą? Kaip skaitytojui žinoti, ar tai, ką jis perskaito, yra tai, ką autorius ir parašė? Kokius laikus mena tokie teksto keitimai, ar daro garbę mūsų šaliai ir didžiausiai šalyje leidyklai?

„Suaugusių literatūroje niekas nieko nekeičia, tekstuose, skirtuose nuo 16 metų ir vyresniems, viskas yra taip, kaip parašyta, o su mažesniais – labai atsargiai, į kiekvieną detalę atkreipiame dėmesį. Dabar ruošiamės perleisti vieną knygą [Roaldo Dahlio „Raganos“, – aut. past.], kurios personažas – nuolat rūkanti močiutė. Tai irgi žinomas autorius, klasikas, todėl mūsų sprendimas toks: tekste gali būti nuolat rūkanti močiutė tik tuo atveju, jeigu rūkymas vaizduojamas iš blogosios pusės. Pavyzdžiui, minimos baisiai dvokiančios cigaretės – tokiame kontekste nieko nekeičiame. O ten, kur močiutė sako, kad tie, kas rūko, niekad neserga sloga, dalį sakinio išmetam. Taigi, tekstas yra labai kruopščiai peržiūrimas“, – sako leidyklos darbuotoja. Tiesa, ar šie pakeitimai bus įgyvendinti, dar neaišku, nes laukiama, ką į tai atsakys agentūra, kuriai priklauso autorių teisės.

„Dar turėjome vokiečių autorės knygą – lietuviškai vadinsis „Vasara Somersbyje“, bus išleista kitą mėnesį. Toje knygoje buvo daug alaus, todėl pakeitėme gal kokias 12 teksto vietų. Teisių atstovai leido mums nieko nežymėti, nes tai nieko nekeičiantis dalykas – nesvarbu, ar susėdę gėrė alų, ar arbatą. Leidimai duoti, bet, skirtingai nei J. K. Rowling knygos atveju, atskiro informacinio paminėjimo nebus. Manome, kad tai smulkmena. Didžiausi pakeitimai, kuriuos turėjome atlikti, susiję su mums labai svarbia autore J. K. Row­ling. Jeigu rašytojos atstovai nebūtų sutikę, knygą būtume leidę ir su Vyno šalim – greičiausiai su visokiais informaciniais prierašais. Bet sutikimą gavome, todėl pasinaudojome koregavimo galimybe“, – sakė leidyklos atstovė.


Įstatymo pinklės ir knygų preparavimas

„Almos litteros“ atstovės teigimu, leidykla kartą jau nudegė su knygų vertimais mažiesiems skaitytojams ir prisimena „Miško pasakų“ atvejį. Viena mama leidyklą apskundė teismui, kad propaguoja alkoholinius gėrimus 6–8 metų vaikams skirtoje knygoje. Kalvadosą gėrę nykštukai užkūrė teismo procesą, kuris truko ilgiau nei penkerius metus. Vis dėlto teismo sprendimas buvo palankus leidyklai. Pasiteiravus, ar tai nėra precedentas, suteikiantis galimybę ir kitas knygas leisti nekeičiant turinio, leidyklos atstovė teigė, kad nesinori kaskart rizikuoti.

„Almos litteros“ vykdomą praktiką Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė vertėja Daiva Daugirdienė vadina prieblandos zona ir knygų preparavimu. „Aš nekaltinu leidyklos, bet ir vertėjas negali pasirašyti savo pavarde po tokia nesąmone. Tai absoliučiai netoleruotinas kišimasis į kūrybinį procesą. Norėtume, kad būtų kuo greičiau imtasi veiksmų atšaukti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą. Esu nustebusi, kad iki šiol vis dar veikia šis absurdiškas nurodymas preparuoti knygas, manau, tai yra autorių teisių pažeidimas. Vertėjai taip pat yra autoriai, taigi pažeidžiamos ir jų teisės. Žmogus dirbo, vertė knygą, sakykim, pusę metų, ir staiga net savo pavardės negali rašyti prie vertimo, nes jam gėda. Tai didžiulis vertėjo, turinčio autoriaus teises, teisių pažeidimas“, – kalbėjo D. Daugirdienė.

Vertėjų sąjungos pirmininkė mato ne tik galimybę, bet ir būtinybę kartu su leidykla ieškoti būdų situacijai išspręsti: „Esu nustebus, kad tai tebevyksta. Maniau, jau paplėšėme žurnalų puslapius, išmetėme reklamas su alkoholiniais gėrimais, pajuokavom makabriškai, ir viskas baigta. O jeigu ne – tai yra skandalinga.“


/ / /

Praėjus kelioms savaitėms po pokalbio su „Almos litteros“ atstove, kai šį tekstą jau buvau parašęs, pasiekė žinia, kad leidykla nusprendė nekeisti originalaus R. Dahlio knygos „Raganos“ turinio. Tiesa, knygos vertėjas Arvydas Sabonis apskritai nebuvo informuotas apie tokį leidyklos ketinimą ir vykdomą praktiką, kuriai iš esmės prieštarauja.