Jurgita Jasponytė. „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)

Jurgitos Jasponytės tautosakos motyvų persmelkta, daininga poezija – vienas iš tų retų atvejų, kai tautosaka, prigimtinė kultūra nėra Kaziuko mugės ir Rumšiškių stiliaus, o išgyventa, išjausta, aktuali. Sukuriama sunkiai nusakoma atmosfera, panaši į tą, kai vaikystėje teta man drausdavo vakarais eiti prie Neries, kad nepagrobtų laumės. Viena iš originaliausių pastaruoju metu skaitytų poezijos knygų, tačiau reikalaujanti laiko ir pastangų – į tokią poeziją reikia iš lėto įsigyventi, tai nėra šaltas ir todėl grynuoju protu perlaužiamas intelektualinis konstruktas.

Anatolij Kuznecov. „Babyn Jaras“, vertė Zigmas Vitkus („Lapas“)

Specifinės struktūros ir ribinio žanro (romanas-dokumentas) kūrinys apie 1939–1943 m. Kyjivo visuomenės išgyventus košmarus. Fiksuojami trys pagrindiniai sluoksniai: Stalino teroras, nacių okupacija ir Holokaustas, sovietinė cenzūra (pats kūrinys buvo negailestingai išcenzūruotas ir visas pasirodė tik slapta išvežus rankraštį į Didžiąją Britaniją). Cenzūros iškirptos vietos ir šiame lietuviškame leidinyje pateiktos pasviruoju šriftu – beje, kai kurių iškarpymų prasmė man, gimusiai jau laisvėje, visiškai nesuvokiama. Knyga ypač svarbi dėl etinių nuostatų ir aktualumo karo kontekste.

Kastytis Sarnickas. „Voyage voyage“ („Lapas“)

Galima ginčytis, ar knygos humoras skoningas, galima nesutikti su Gabijos Grušaitės teiginiu, kad kūriniu sprendžiami svarbūs egzistenciniai klausimai. Man regis, tai tokia knyga, kuri padalina skaitytojus į „man patiko“ ir „o man ne“ grupes. Bet kuriuo atveju, labai lengvai skaitomas ir gyvas, nenulaižytas romanas, kuriame tęsiami iširusios roko grupės „Alkūninis velenas“ narių nuotykiai, prasidėję pirmojoje Kastyčio Sarnicko knygoje „Turnė“. Populiarusis romanas, bet, mano galva, palyginti vykusiai sukaltas.

Gertrude Stein. „Alice B. Toklas autobiografija“, vertė Violeta Tauragienė („Kitos knygos“)

Modernizmo primadonos rašyta knyga-pokštas, kurios kalbėtoja – jos gyvenimo partnerė Alice B. Tok­las. Garsiosios Gertrude Stein svetainėje svečiuojasi Ernestas Hemingway’us, Henri Matisse’as, Pablo Picasso, Francis Scottas Fitzgeraldas ir kiti, ir kol jie diskutuoja apie genijaus vietą pasaulyje, nedidelė, tyli, neryškius juodus ūsiukus turinti A. B. Toklas užiminėja jų žmonas kambario gale. Kiek čia A. B. Toklas, o kiek G. Stein nuomonė, atskirti neįmanoma dėl pavadinimu sukomplikuotos autorystės. Įdomus žvilgsnis pro genijų salono langelį. Kone privalomas besidomintiems XX a. pradžios menu ir kultūra.

Violeta Tapinienė. „Susigrąžinto laiko blyksniai“ („Tyto alba“)

Violeta Tapinienė yra legendinė mokytoja – jeigu kas pasako, kad jo lietuvių kalbos mokytoja buvo ji, iškart užsideda nematomą karūną. Bet šioje fragmentuotoje knygoje nėra nei moralizavimo, nei graudenimo – tiesiog daug gan atvirai papasakotų istorijų, ir, beje, tik dalis jų susijusi su mokytojo darbu. Prisiminimai tampa atspirties tašku samprotavimams apie norą gyventi, viltį, netektis, sovietinės sistemos nesąmones. Nė vienas, net trumpiausias, skyrelis neapsieina be citatų ir tai kuria specifišką stilių, kuris arba labai sužavi, arba šiek tiek trikdo.

Ursula K. Le Guin. „Kairė tamsos ranka“, vertė Anita Kapočiūtė („Kitos knygos“)

Klasikinis mokslinės fantastikos tekstas, tačiau sulaužantis daugybę žanrinės literatūros kanonų, ypač turint omenyje, kad pirmąkart pasirodė 1969 m. Ji lėtesnė, subtilesnė, ne visai tipiška ir struktūra – dalį teksto sudaro pagrindinio veikėjo ataskaitos. Kai kurie žanro gerbėjai pasipiktino nebinarine Geteno planetos gyventojų lytimi, o kai kurie teigė, kad knyga dar nepakankamai radikali. Bet kuriuo atveju, tai fantastikos aukso fondo dalis, kurios įžanga, beje, yra mažas teorinis pasvarstymas apie žanro specifiką.

Aleksandra Kasuba. „Tiksintis vaikas“, vertė Aida Martinaitytė (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)

Grafaitės iš Šiaulių krašto, skulptorės Aleksandros Kasubos laiškai Algirdui Juliui Greimui yra puikūs, o „Tiksintis vaikas“, kuriame vaizduojami Lietuvoje praleisti metai, yra nedidelis perlas. Tai laimingos vaikystės tarpukario dvare prisiminimai, kur dvasia aristokratiška, kur ryte pabundama mamai skambinant pianinu. Įdomu ne tik kaip istorinį laikotarpį vaizduojantis dokumentas, sugriaunantis mitą, kad Lietuva buvo valstiečių kraštas, bet ir kaip priminimas, kas svarbiausia kiekvieno žmogaus vaikystėje, kaip prarandamas vaikiškas nekaltumas.

Primo Levi. „Periodinė elementų lentelė“, vertė Toma Gudelytė („Hubris“)

Nors knyga apdovanota kaip negrožinė, Primo Levis – puikus pasakotojas, o kai kurie skyriai skaitytini kaip mažos novelės. Cheminiai elementai čia yra metaforos, nors pats P. Levis Aušvice dirbo gumos gamykloje chemiku. Pasakojamos patirtys tikrai baisios, todėl rami, žaisminga intonacija ir įterpiamos juokingos istorijos (pavyzdžiui, apie varną, kurią vienas dėdžių išmokė sakyti „tu durns“ parodijuodamas kalbančią papūgą) sudaro joms savotišką kontrastą. Knyga ir poetiška, ir analitiška, ir parodanti, kad žmogus, nepaisydamas nieko, gali išlikti.

Byung-Chul Han. „Nuovargio visuomenė“, vertė Tomas Sodeika („Kitos knygos“)

Disciplinos visuomenę, anot korėjiečių kilmės Vokietijoje gyvenančio filosofo, pakeitė pasiekimų visuomenė. Pirmoji gimdė nusikaltėlius ir bepročius, o ši, kurioje, norime to ar ne, ir mes gyvename, – nevykėlius ir depresyviuosius. Tai labai plonytė ir nesudėtingai skaitoma filosofinė knyga apie tai, kodėl gyvendami palyginti saugiai ir finansiškai stabiliai daugybė žmonių yra nelaimingi, o žodis „perdegimas“ skamba vis dažniau.

Tine Høeg. „Tour de chambre“, vertė Ieva Toleikytė („Rara“)

Trisdešimt trejų metų rašytoja Asta vaikšto į nevykusius pasimatymus, daug laiko leidžia socialinėse medijose, kankinasi prie rašomos knygos, o jos geriausia draugė visiškai nesidomi literatūra. Įdomi teksto forma: daug jo sudaro padriki susirašinėjimai, Astos pastabos, pokalbių nuotrupos, iš kurių sudėlioti tarsi savotiški eilėraščiai. Matyt, taip bandoma imituoti paviršutinišką ir fragmentuotą gyvenimą, kuriame kepurnėjamasi ir kur viskas vyksta vienu metu. Įdomus eksperimentas.