Marinos Abramović atspirties taškas ir „Būties atmintis“

Fotoreportažas iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Kauno paveikslų galerijoje (Kaunas) iki liepos 31 d. veiksiančios Marinos Abramović parodos „Būties atmintis“. Martyno Plepio nuotraukos.

„Būties atmintis“ – taip pavadinta Marinos Abramović paroda pristatoma Kaune. Atspirties tašku šiam kūrybos pristatymui tapo idėja sukurti vientisą videoinstaliaciją. Vengiama artefaktų, fotografijos, tapybos darbų ar piešinių. Tik vaizdas ir garsas. Iš 22 vaizdo ir garso instaliacijų kuriamas įspūdingas opusas, sujungiantis į vieną paveikslą visą Marinos Abramović kūrybinės galios spektrą. Šiai idėjai pritarė ir menininkė. Jos teigimu, turėtų gimti kažkas panašaus į operą.

Parodoje galima susipažinti su menininkės kūrybine biografija, jos garsiuoju Manifestu bei unikaliu kūrybos Metodu, taip pat pamatyti interviu su autore ir kitą dokumentinę medžiagą. Bus galima įsigyti specialiai šiai progai lietuvių kalba išleistą iki šiol išsamiausiai Marinos Abramović kūrybą pristatantį katalogą „Valytoja“ („The Cleaner“).

Vienas iš parodos kuratorių Waclaw Kuczma (Lenkija) teigia, kad Marinos Abramović menas toks paveikus dėl jame slypinčios pasaulio vizijos ir fatališkų ateities nuojautų. Pasinėrimas į šios autorės kūrybą žiūrovui tampa dramatišku, magišku iššūkiu. Kuratorius Arvydas Žalpys įžvelgia istorinių sąsajų – mūsų regiono gyventojų pasaulėvaizdis artimas šios menininkės kūrybai. Nuo sovietinės „geležinės uždangos“ laikų Lietuvos menininkai ir kultūros lauko atstovai įvairiausiais būdais ieškojo informacijos apie Marinos Abramović kūrybą – ji simbolizavo drąsų laisvės siekimą peržengiant baimę ir nusistovėjusias klišes, nevaržomą menininko asmenybės raišką veržiantis iš tokių pažįstamų sovietinės sistemos gniaužtų. Todėl šis publikos ir autorės susitikimas ypač svarbus.

Paroda „Būties atmintis“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Marina Abramović: „Mano namai yra mano kūnas“ ČIA