Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės „Balerinos efektas“

Fotoreportažas iš Pamėnkalnio galerijoje (Vilnius) veikusios Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės parodos „Balerinos efektas“. Justinos Tulaitės nuotraukos.

„Balerinos efektas“, arba sindromas, kaip ir „Drugelio efektas“, yra teorija, teigianti, kad patys mažiausi pokyčiai pradinėse sąlygose gali sukelti nenuspėjamus ilgalaikius padarinius. Šioje parodoje autorė tapybą gretina su baleto pasauliu ir pateikia paveikslo drobę kaip apšviestą scenos erdvę, kurioje tapinėja, šokinėja ir figūras braižo teptukai-puantai. Rodomos drobės yra sukurtos 2018–2022 metais.

Sigita Maslauskaitė-Mažylienė: „Baletas neįsivaizduojamas be dailių balerinų ir grakščių jų avimų puantų, tačiau nepaisant dailios baleto batelių išvaizdos, šokėjų patiriamos traumos yra susijusios su puantų avėjimu. Puantai, iš pirmo žvilgsnio galintys pasirodyti švelnūs ir lankstūs, iš tiesų yra neįtikėtinai tvirti. Priekinė puanto dalis yra tarsi maža dėžutė, pagaminta iš medžiagos, kartono bei popieriaus, ir sutvirtinta klijais tam, kad baleto šokėjai galėtų išlaikyti pusiausvyrą judėdami ant pirštų galų.

Kai buvau maža, norėjau būti balerina, nes mama skatino ir neblogai sekėsi baleto būrelyje, tačiau anksti paauglystėje patraukiau į dailę ir daugiau niekada baleto nešokau. Vis dėlto kūnas, kaulai, uoslė deformuojasi ir tapytojai. Teptukų kotai kaip kokie rankų puantai nutrina pirštus, palieka pajuodusius nagus, nuospaudas.

Balerina man yra simbolis: viena vertus, grožio ir grakštumo, kita vertus – senoviško, kiek nuobodaus romantiškumo. Taigi balerina galėtų būti ir tapybos simboliu. Jos vaizdinys nesisieja su šiuolaikiniu menu: balerinos itin retai praktikuoja šiuolaikinį šokį, kaip ir tapytojos itin retai „persijungia“ į šiuolaikinio meno formas.