Alis Balbierius. Iš „Indijos trieilių“

Varanasis, 2012

* * *
Majos šydas
ant Gango – ar
rytmečio rūkas?..

 

Džodpuras, prie Šivos šventyklos forte virš Mėlynojo miesto

Varpo šerdy
tobulas – žydras
garsas į dangų

 

Indija

Dieviškas sapnas
atmerktom akimis,
ir karvės krūvelė...

 

Šventykla

Gėlių girliandos
galbūt yra angos
į šalį nirvanos...

 

Benamiai prie šiukšlių laužo gatvėje

Ryto tamsoj
vien tik ugnelės
mažytė širdis...

 

* * *

Kobros atvaizdas
tokio pat šventumo
kaip Buda ar Kristus...

 

Radžastanas

lyg būgno oda
sieloj vibravo
žydras dangus Radžastano...

 

Džaipuras

Vidurdienio saulė.
Krenta po kojomis
vargšo šešėlis...

Plaukiant per Gangą Varanasyje į kitą krantą

Stiksas tebuvo
Gango reinkarnacija
į antikos žemę...

 

Turtas

Purvinas apklotas
ant benamio pečių –
aušta Džaipure...

Varanasis I

Štai ir paskutinės
aukštos kibirkštys į dangų
iš nakties laužo...

 

Varanasis II

Ugnies ranka
apibrėžia ratą –
gyvybę ir mirtį.

Varanasis III

Dūmai ir dulkės
iš mirusiųjų ugnies.
Įkvėpiu ir susivieniju.

 

Džodpuras

Baltojo garnio
šviesus atspindys
užterštam tvenkiny

 

Dharamsala I

Bronziniai būgnai
sukas ilgai...
Budos keleivis praėjo.

Dharamsala II

Kažkur yra pėdos
įspaustos bičiulių:
ir Pauliaus, ir Jurgos išėjusios...

 

Auksinėje sikhų šventykloje Amritsare, besiklausant maldų ir žvelgiant į minią, einančią ratu aplink marmuru inkrustuotą Amžinybės tvenkinį

Didis pasaulis –
ir vienas – toks
beviltiškai Vienas!

 

* * *

Iš numirusių
kėlėsi dulkė –
lotoso žiedas!..