m o n o p o l i s

Vėl ryte patekėjo
kompaktinis diskas.
Iš vieno tiekėjo
viskas.

 

a n k s t y v o j i  b i o g r a f i j a

vaikystės vasaras
praleido kaime

jaunystės vasarų
nepraleido

 

u ž p i r k i o s  v a k a r a i s

Ilgas pasakas mažiemus
seka pievoje ražienos.
Apie tai, kaip kulnas turi
prisiimti aštrų dūrį.

 

s i z i f a s , a t o s t o g a u j a n t i s
n i d o j e

kasryt ant smėlio
gulbės plunksna
išrašo mylimai,
kuri toli, eiles

žinodamas: vos baigs
– putotos bangos
akimirksniu atskris,
raides sules

 

m e n u

Ši diena pagaminta mums:
nesuvalgykim jos pietums.

 

u ž s i t ę s u s i  s a u s r a

Ištversim,
bala nematė.

 

d e r l i a u s  d a i n a

Sėjom rūtą,
sėjom mėtą,
sėjom lelijėlę.

Pjovėm grybą.

 

a p i e  u o d e s  i r  ž m o n e s

Apyšvelniai kanda
. . . į veną...
Aš jai per sprandą
.
Taip ir gyvenam.

 

„O m n i a  M u n d i  F u m u s
e t U m b r a"
(u ž r a š a s  v i r š  v a r t ų)

Pasauly vien dūmai, šešėliai
(t. y. viskas netikra ir laikina):
įžengdamas regi. Nuskaito.
Apmąsto. Padūmina. Láikina.

 

e k s p e r i m e n t i n ė
m e t a f i z i k a

Iš, sakytume,
žingeidumo, dyko,
atseit, buvimo,
visko, pasitaiko,
prasimano:

sudrumsti,
pavyzdžiui,
vandenį,
nugriebt,
tarkim, putas,

įsistebeilyt, daugmaž,
vaikštinėt, beveik,
pakraščiu, džiaugtis:
gražumas, deja,
iš bálos, tas

prigimimo mano.

 

(k v i e t i m a s - p a g e i d a v i m a s)

Negelk, usnie,

bet būki man dagi.

 

T o t a l  C h i l l o u t

Į lapės dantis
sparnais įsikandęs,
laukymėj romiai
ilsisi balandis.

 

Š u n e l i s  Ž v ė r y n e

Pažymėjo gatvėj stulpą,
sušnibždėjo: mea culpa.

 

n e o r i o s  s ą l y g o s

Laumžirgiai,
vandenin įbridę:

Ūkanos.

Atidėjo skrydį.

 

g a m t o s  p a ž i n i m a s

Samanos šernus knisa,
samanas knisa šernai...
Žinau tą pasaką visą.
Bet ir tu puikiausiai žinai.

 

e s t r a d i n ė  m e l o d i j a

Mes išsiskyrėme stotelėje
Gerosios Nevilties,
buvai tu elegantiškoj suknelėje
su rankinuku ant peties.

 

p a k l a u s i m a s  s u  i š a i š k i n i m u

– Kodėl tu, žemės kirmine,
nešioji rūbą firminį?
Kam tas raištis
tau ant akių?

– Tokia mada. Aš jį vilkiu

 

b e r g ž d ž i a i  t i k s l i n g a i

šovinius tuščius
kasnakt į aklus
atminties paukščius

nelabai taiklus
ne visai nuščius
tik gal kiek suklus

 

r e c e p t a s (16:14)

kai žodis
užnuodys
sakinys
išganys

 

e i n a n t i s  v a n d e n i u

Ant rūstaus
lietaus
bastaus

Nenusibastyk
tik

 

h o r i z o n t o  b a (n) d y m a s

Spengiantis
rudas geltonis

buki geluonys

 

l i e t a u s  n u s i ž e m i n i m a s

šešėliai
ilgi, įsišėlę

ieškojo rimo
surado, nurimo

 

š v e n t i n i s

gėlės
kariuomenės
dienos proga
ant nežinomo
poeto
kapo

 

į b e s t i e j i

manekenai
žvirbliams
baidyti

manekenės
žvirbliams
baidyti

manekenai

manekenės

žvirbliai

 

e l e m e n t o r i u s

aliejus
alėjos
pavėsis

mylėjau
mylėjaus
mylėsiu

 

c h a - r o n a s

vėlės
į plaukus
vėlės
įplaukus

 

ἐ π ι τ ά φ ι ο ς

Šoko kaip dalgis prieš varlę.
Atsikirto į akmenį.