Lauros Vansevičienės nuotr.

 

Iš tvano pagamintas laivas

 

1 banga

 

kai tau praneša, kad turėsi pastatyt laivą

kad išgelbėtum visus žmones, gyvūnus, paukščius, augalus

grybus ir netgi save

tu, aišku, iš pradžių bent kelis kartus nesėkmingai bandai blokuot tą tarpgalaktinį scam’ą

 

ir tik vėliau, pasigūglinęs kas kaip, susivilioji užsakyt

rausvą kosmonauto kostiumą su ŠITOKIA nuolaida

 

šitaip nutiko ir Kseniai

 

vargšei mielajai Kseniai

 

kuri tądien kaip tyčia ant papų išsitatuiravo delfiną

kuris visiškai nieko nereiškia

 

2 banga

 

esam liūdesio konteineriai

pakrauti į šį gyvenimo laivą

 

viename inkščia šunys

kitame ant savo kritusių gentainių kiaušinius deda vištos

 

ir niekas nė nenutuokia, kokia kryptimi plaukia laivas

 

niekas nė nenutuokia, ar vis dar yra kur plaukti ir būti plukdomiems

 

bet kaip gražiai viename iš narvų gieda gervė

niekada nesutikus nė vieno savo gentainio

 

gal dainuoja iš ilgesio

 

o gal tik be vilties ir tikslo

skrolina į amžinybę

 

3 banga

 

jei visi

kurie turi būti išgelbėti, sėdi laive

tai ką tarp bangų veikia žuvys

ir ką jos sumaniusios

 

kodėl šypsosi Monos Lizos šypsena

kodėl užsikelia koją ant kojos

ir flirtuodamos kresteli atgal plaukus

 

matau jas šventyklų prieangiuose ir prie vartų

ten, kur turėtų būti liūtai ar bent lapės

bet ne žuvys

 

Yūki sako, kad ta vieta skirta dievų pasiuntiniams

 

tupintis dešinėje – išsižiojęs, o kairėje – visada užsičiaupęs

o gal atvirkščiai

tokie tie reikalai su dievų pasiuntiniais

 

bet mano žuvys net ir ten nesugeba išbūti

sučiaupusios lūpas

bando mėnulį praryti

 

koks dievas ir kodėl mums jas siuntė

 

neria taip giliai, kad net išneria

į kitą planetos pusę

jų žiaunos kilnojasi

ir akmeny, ir medyje, ir asfalte

 

sutemus jos išneria iš miegamųjų sienų

ir bando praryti mūsų paviršiuje atsispindintį

didelį, bet blausų mėnulį

 

kadaise jos turbūt buvo drovūs žmonės

tačiau pasimokė nieko nepešusios

 

nežinau, kiek iš viso yra kometų

tačiau anksčiau ar vėliau jos duoda ženklą

ir kas mes, kad prieštarautume

 

ar smėlis gali turėti didelių planų ateičiai?

 

nors abu skrendam į kitus uostus

jau seniai nebevadinam vienas kito vardu

ir dalinamės tik šuniukų video

tačiau turbūt tai ir yra tai

kiek daugiausia vienas žmogus gali

priartėti prie kito

 

kartais gera apsimesti

kad esam kaip tos žuvys

kad ir kaip toli vienas nuo kito bebūtume

tas pats vanduo tuo pat metu priglunda

ir švelniai liečia mūsų abiejų žvynus

 

jei visi, kurie turi būti išgelbėti

sėdi laive

tai ką tarp bangų

veikia žuvys

 

kodėl šypsosi

 

4 banga

 

karpiai stumdosi

tvenkiny, kai įmetu jiems pašaro

 

panašiai kaip ir mano jausmai

kai apsižioplinus po vandeniu įkrenta nauja mintis

 

tie geltoni ir oranžiniai dideli

laikosi atokiai

užleidžia vietą tamsiems, gyvenantiems dugne

 

jie atplaukia tiesiai iš pasaulio pradžios

dievai karpiai

 

kažkas yra jų žvilgsnyje

kažkas siaubingo ir tuo pat metu guodžiančio

 

jų akys matė pasaulį prieš įsižiebiant žvaigždynams

 

jie ramiai tūno nuo pasaulio pradžios

tūno ir pampsta nuo mūsų visų nežinios

 

5 banga

 

vanduo visus semia skirtingai, bet semia gerokai

su moksliniu smalsumu pasižymėjo bloknote Ksenia

ji pastarosiom dienom svarstė, ar tam yra priežasčių

 

toli gražu ne visi buvo panirę vienodai

 

šalia dviejų metrų vyruko, kuriam vanduo buvo pakilęs iki šiknos

galėjo žingsniuoti trejų metų mergytė, kuriai vanduo vos sėmė kojų pirštus

 

tačiau jis kilo visiems

net tiems, kurie dar iš viso nebuvo panirę

 

6 banga

 

žodžiu, šiomis dienomis vanduo elgėsi keistai

visai kitaip, nei buvo pratę kaimynai

 

kartais nei iš šio, nei iš to iššokdavo

iš jį geriančiųjų burnų

 

dalis, žinoma, apsimesdavo, kad to nė nepastebi

gal ir nepastebėdavo

 

dalis netekę kantrybės

imdavo jį vaikytis

 

Ksenia užvakar matė

kaip jauna mergina gilia iškirpte

keturiom urgzdama ropinėjo

ant prabangaus restorano grindų

 

bandė priversti vandenį elgtis taip

kaip jam ir derėtų

tokiomis aplinkybėmis

 

 

budos skirtingais veidais

 

priešais mane stovi tūkstantis budų

jaučiu nuo jų sklindančią atjautą, kuri apraizgo kelius

ir prikaustyta vienoje vietoje jau negaliu pajudėti

 

visų veidai skirtingi, jie kviečia į kelionę ir staiga viskas veriasi

kraujuoja durys ir žaizdos girgžda

kurias maniau seniai užsitraukus

 

atrodytų, driekiasi tiesus kelias kažkur anapus

tačiau autobusas juo atveža 50 mokyklinukų ir šie stumdosi, klykauja

o dar tie baikerių rūbus vilkintys bachūrai, atostogų metu išsiruošę

į dvasinį greitkelį, bičas sugniaužia kumštį ir stipriai trenkia

į seniausio medinio pastato koloną, iš serijos – gerai varai, seni

sena britų porelė pritariamai linksi – turbūt kainavo daug pinigo

 

kol mąstau apie tai, ar smerkiu juos, o dėl to ir save

mokyklinukai nori į tualetą, baikeriai svarsto apie alų

seniems britams skauda nutrintas pėdas

 

tėra vienas klausimas

               – kodėl mes visi čia šitaip skirtingai nesam?

ir vienas atsakymas

               – dėl to, kad esam

 

 

šarvai ir strėlės

 

Berlyno samurajų muziejuje daug šarvų ir šalmų

su visokių gyvūnų bei mitinių būtybių simbolika

kelios No teatro kaukės –

keičiantis apšvietimui

keičiasi ir jų veido išraiška

 

prietemoje – kaip ir gyvenime – demonų veidai

tampa dar rūstesni

 

esama čia ir nuostabiai gražių strėlių antgalių

puošnesni jie už daugelį juvelyrikos darbų

viename žioji gėlės pavidalo kiaurymė

kitame – net dviejų

 

apraše sakoma

kad šie ornamentai palengvina strėlę

leidžia jai toliau skristi

ir giliau smigti

 

jas saugojo ypatingiems taikiniams

kilmingiems ir

išsilavinusiems

apsirėdžiusiems šarvais su drakono paveikslu

sakytum, pačių dievų globotiems

akylai besilaikantiems garbės kodekso

bei visokių visuomenės susitarimų

 

žiūrėdama į šiuos nepermaldaujamus strėlių antgalius

tokius gražius

tokius aštrius

tokius mirtinus

 

įsivaizdavau priešais atskriejančią gražiąją strėlę

tyčia iššokantį vienoje vietoje niekaip nenustygstantį samurajaus tarną

ar net drauge keliauti paimtą skarmaluotą elgetą

 

ne iš kilnumo

o veikiau godulio

mirti

gražiau negu priklauso