Edmundas Janušaitis

Zenono Baltušio nuotrauka

 

Nors kartą / atvertus žurnalą

 

I.

Tą dieną
rodos buvusią vakar

kai nelijo nesnigo
tik vėjas grėbė lapus

dužo žalios langinės
krito prietranka mėnuo

į minties likučius
į išgertą degtinę

 

II.

Tą dieną
nebuvai tu gobšus

tik pragėrei
karamelės spalvos batelius
be raištelių

viskas buvo tvarkoj
švietė akys linksmai

skruostai blyškūs
bet ryškūs

lyg džiovos apimti
bankomato klavišai

 

III.

Ar galėjo
nutikti kitaip

nemanau

nes nebuvau raišteliu
kai geležinkelio bėgiai
bėgo sparčiai aukštyn
mums besklaidant
keleivių žurnalą

patikėk

jau tuomet
aš jaučiau
kad gimiau PIN kodu

todėl
jei dar tokį meni
tai užsuk

ištuštinsim sąskaitą

 

 

Turėtum žinoti / pirma pamintis

Tą akimirką
kai šešėliai
susilies su šviesa
aš neaugsiu
lėčiau nei žolė

tik sensiu

skirtingai
nuo paklydusio laikmečio
kuris

vis mins takelius
savo bundančio
sapno pavėsy

 

 

Sekmadienis / gimęs ne troleibuse

Boba nusprendė eiti per gatvę
galim ginčytis
eis

girtuoklis panoro patraukti tiesiai iš butelio
galim ginčytis
patrauks

Vytukas užsimanė prasukti biznį
galim ginčytis
prasuks

kaimynei užėjo noras apkalbėti kaimyną
galim ginčytis
apkalbės

Stasiukas užmiršo pasipiršti Angelei
galim ginčytis
neprisimins

mašina eilinį kartą nepanoro įvažiuoti į duobę
galim ginčytis
įvažiuos

kas dar

nebent klausimas

ar greitai
prabėga tokios dienos Žaliakalny

galim susilažinti

ne greit

 

 

Tarp kitko / visa kas liko

 

I.

Man pavargo galva
plaukuose
parazitai nakvoja

geležinių skaičiuočių gausa
netiksli
kaip rytinis verkšlenimas

užsisklendęs savy
nesmagus
lyg rauda vakarinė
aš skaičiuoju
žingsnius

tarp tuščių
kambarių šilumos

tarp išdaužytų
langų atvirumo

 

II.

Vienas bet

ar girdėjai
kaip tą dieną
šiukšliadėžėj
cypavo žiurkės

rudos
minkštos
neuosčiusios niekad
levandų

kaip ir aš

dienomis
bekilnodamas akmenį

naktį gaudantis
numestų drabužėlių
garsus

 

III.

Sakai negirdėjai

nes
vis kūrei pasaulį

paskui
tai kas dar liko
sukurti

tarp didžiulių darbų
šilko virvės
ir kaklo blizgėjimo

tarp smagios nykumos
ir pakartos tiesos
besisupančios
vėjy

 

Raudotojos. Daivos Visockytės nuotrauka