1950 m. JAV kompozitorius Aaronas Coplandas (1900–1990) sukūrė 12 dainų ciklą balsui ir fortepijonui pagal 12 Emily Dickinson (1830–1886) eilėraščių. Kiekvienai ciklo dainai, išskyrus „Karietą“ („The Chariot“), pavadinimas yra suteiktas pagal pirmąją eilėraščio eilutę su dedikacija vis kitam kompozitoriaus bičiuliui. Spausdinami 9 eilėraščių vertimai A. Coplando išdėstyta eilės tvarka. Kitus 3 šio ciklo eilėraščių vertimus galima rasti E. Dickinson knygoje „Pusiaudienio krantai / The Banks of Noon“. A. Coplando tėvai – litvakai, iš Lietuvos emigravę žydai.

Vertėja

 

Williamo C. Northo nuotrauka

 

 

790 (1)

Gamta – švelniausia motina

Kantrybė jos didi –

Silpniausią – ar smarkuolį –

Ramiai sudraudžia ji –

Miške – ar ant kalvos –

Keliautojas – girdės –

Kaip smagią voverę pabars

Paukšteliui proto krės –

Pamokymai teisingi –

Po vasaros dienos –

Namuos – ji šeimininkė –

Kai saulė prie laidos –

Jos balsas tyliai maldai

Į proskynų celes

Pakvies žiogelį mažą

Ir gėleles kuklias –

Kada vaikai suminga –

Ji neilgam pradings

Kol žiburius visus įžiebs –

Ir iš dangaus palinks –

Su meile neišsemiama –

Globėja prieraiši –

Pirštu prie lūpų auksiniu –

Ramybės linkinti –

 

1593 (2)

Kaip ragas vėjas sugaudė –

Nuvilnijo žole

O kaitrą nusmelkė žvarba –

Bauginanti, žalia

Smaragdo šmėklai užsklendėm

Ir langus, ir duris –

Akimirksniu žalsva lemtis

Įslydo kaip angis –

Į medžių spiečiaus ūžesį

Ir dingusias tvoras

Namus paslėpusias upes –

Kas gyvas – žvelgė tas – tą dieną –

Sklido vis garsiau

Iš varpinės žinia –

Kad gavęs daug, ne ką mažiau

Prarasi tu

Tad būk kantrus gyvenime!

 

248 (3)

Kodėl užginė jie man rojų?

Giedojimas – per daug garsus?

Bet aš mokėčiau ir „minore“

Paukščiukas būt kuklus!

Derėtų darsyk angelams –

Patikrinti mane –

Darsyk – ar jiems neįkyriu –

Bet ne užginti – ne!

O, jeigu būčiau džentelmenas

„Baltu rūbu“ –

O jie – rankutė – kuri beldžia –

Nejau – ir aš – neleisčiau jų?

 

715 (4)

Pasaulis – dulkės

Stojame prieš mirtį –

Ištroškusiesiems – sausrą

Reiks šlovės patirti –

Gęstantį žvilgsnį – vėliavos – blaškys –

Bet jei bičiulio pirštai

Vėduoklę skleidžia tam, kuris numiršta –

Vėsa atstoja jam lietingą gūsį –

Kai troškulį ir tu pajusi

Rikiuotėn stosiu aš –

Balzamo Hiblos –

Ir Tesalijos rasos parnešt –

 

1320 (6)

Brangusis Kovai – eikš –

Džiaugiuos –

Seniai tavęs dairaus –

Mesk skrybėlę –

Ilgai ėjai –

Tau kvapą reik atgaut –

Brangusis Kovai, kaip laikais, kaip laikosi kiti –

Ar pasirūpinai gamta –

Ak, Kovai, sek paskui mane –

Tiek daug turiu Tau pasakyt –

Štai laiškas Tavo, nejautė –

Nei paukščiai, nei klevai, kad grįši Tu – kai pasakiau

Prisiekiu – raudo jų veidai –

Bet, Kovai, man atleisk – atleisk

Ir toms kalvoms sykiu, nuspalvinti jas paliepei –

Tik purpurinį atspalvį –

Išsinešei kartu –

Kas beldžia ten? Balandis?

Užšauk Duris –

Jis netrukdys –

Po metų atsibeldė

Kai kitas čia svetys –

Bet visa tai – niekai

Kai įeini pro šias duris

Tas priekaištas – brangus kaip liaupsė

O liaupsė – priekaištas – ir tik –

 

13 (7)

Kaip teigia nuovoka sveika

Miegas – tai būsena, kada

Sulimpa akys.

Miegas – stotis didžioji

Kur liudininkų stoja

Abipus kariauna!

Kaip sako žymūs žmonės

Rytas – be abejonės –

Aušrojanti diena

Ne – dar ne rytas!

Aušra tik ritas

Iš amžinų rytų –

Vėliava jos spindės –

Rūbai raudoniu žėrės –

Šitaip diena prasidės!

 

1080 (8)

Kai grįžta jie – žiedų pulkai –

Aš nuolatos svarstau

Kaip vėl išsprogsta tie žiedai,

Numirę kartą jau –

Kada liepsnelės suokia vėl,

Su nerimu slepiu,

Kad pernai paskutinįkart klausiausi jų

Giesmių

Kai gegužė ir vėl išauš,

Ar nieks nesiraukys,

Kad veido, šitokio gražaus

Gal jau nebeišvys?

Jei būsiu ten – nors nežinia

Kuo džiaugsimės – rytoj kas bus –

Bet, jei jau būsiu ten,

Atsiimsiu šiuos žodžius –

 

183 (10)

Vargonų – navoj katedros

Kartkartėmis klausiausi

Kalbos jų nesuprasdama –

Kvapą sulaikiusi –

Pabudinta – išėjusi

Bernardine likau –

Kas man nutiko – nežinau

Senos koplyčios navoj

 

79 (11)

Eisiu į rojų!

Kada – nežinau –

Maldauju, neklauski kaip!

Aš pernelyg sutrikau

Kad atsakyčiau į tai!

Eisiu į rojų!

Drumsta mintis!

Bet taip tikrai atsitiks

Kaip traukia avelės nakčia į namus

Kur jas Piemuo pasitiks!

Eisi tikriausiai ir tu!

Ką žinai?

Jei nukaktum pirmiau

Vietelę prašyčiau užimti

Prie tų, kurių netekau –

„Rūbas“ kukliausias man tiks

„Nimbo“ pakaks, kiek bus –

Žinia, juk drabužis ne toks svarbus

Sugrįžtantiesiems į namus –

Džiaugiuosi, kad neįtikėjau

Nes kvėpuoti nustočiau tuoj –

Tiktai truputėlį norėjau

Pašėlioti dar žemėj šioj!

Džiaugiuosi, kad jie įtikėjo

Kurių daugiau neradau

Kartą rudenį, vakarėjant

Po velėna juos palikau.

 

Iš anglų kalbos vertė Sonata Paliulytė

Barbara Bonney: The complete

„12 poems of Emily Dickinson“

(Copland)