Ernestas Noreika. Mano vietoj

Ernestas Noreika. Mano vietoj
Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

 

mano vietoj

 

tavo vietoj negyvenčiau pravieniškėse

tavo vietoj suplėšyčiau spygliuotą vielą

 

tavo vietoj keliaučiau po pasaulį

tavo vietoj įkopčiau į kalnus

 

tavo vietoj statyčiau laiko kilpas

paklydusiems sielų gyvūnėliams

 

tavo vietoj išspręsčiau lietų ir sniegą

tavo vietoj duočiausi su mergom iki negalėjimo

tavo vietoj turėčiau žmoną ir dešimt vaikų

 

tavo vietoj statyčiausi pats namą

tavo vietoj tūsinčiau iki apsivėmimo

tavo vietoj gyvenčiau kitame matavime

tavo vietoj perpisčiau liūdesį

 

tavo vietoj lankyčiausi pas psichologą

tavo vietoj rūkyčiau žolę ir ryčiau xanaxą

tavo vietoj išgerčiau visą pasaulio viskį

tavo vietoj aplankyčiau aliaską

 

tavo vietoj gyvenčiau kur nors niujorke

tavo vietoj dirbčiau biškį ten biškį šen

tavo vietoj mažiau skaityčiau

tavo vietoj tapyčiau kokie yra žmonės

 

tavo vietoj susirasčiau turtingą bobą

tavo vietoj taupyčiau bilietui į rojų

tavo vietoj atverčiau anapusybę

tavo vietoj šukuočiau angelus

 

tavo vietoj būčiau labai laisvas

tavo vietoj niekada neapsikraučiau

tavo vietoj šokčiau nuogas nuo krioklio

į putojančius laiko vandenis

 

tavo vietoj dar kartą stipriai įsimylėčiau

tavo vietoj nekęsčiau tų kurias mylėjai

tavo vietoj visada visiems viską atleisčiau

tavo vietoj peiliu rašyčiau ant savęs laišką

 

tavo vietoj turėčiau daugiau augalų

tavo vietoj iškepčiau lietaus debesis

tavo vietoj išdulkinčiau žodį „dulkintis“

tavo vietoj sau reikščiau viską

 

tavo vietoj būčiau visada laiku ir vietoj

tavo vietoj pilotuočiau naikintuvą

tavo vietoj perdažyčiau dangų

tavo vietoj kam nors ką nors įrodyčiau

 

tavo vietoj laikyčiau šunį ar katę

tavo vietoj negaiščiau laiko eilėraščiams

 

tavo vietoj dažniau kur nors išeičiau

tavo vietoj rečiau kur nors sugrįžčiau

tavo vietoj išardyčiau visatos dėsnius

tavo vietoj nebūčiau tavo vietoj

 

– – – – –

 

mano vietoj būtum mano vietoj

mėginantis rašyti šį eilėraštį

 

nežinantis kaip jis turėtų prasidėti

nežinantis ar jis turėtų baigtis

 

tarsi visi būtų apsigyvenę

visose įmanomose mano situacijose

 

mano vietoj norėtum išrasti laiko mašiną

kad galėtum sugrįžti į rudenį

 

mano vietoj tiesiog norėtum

ją stipriai stipriai apkabinti

 

ir dėl to vaikščiotum iš kampo į kampą

 

nerasdamas sau vietos