Ernesto Cardenal poezija

Romano Bonnefoy nuotrauka

 

Ernesto Cardenalis (1925–2020) – Nikaragvos rašytojas, katalikų kunigas, politinis veikėjas. 1979–1987 m. ėjo Nikaragvos kultūros ministro pareigas. Kūrybai būdinga romantinių ir religinių temų plėtotė, arši socialinė ir valdžios kritika. 1984 m. popiežius Jonas Paulius II nušalino E. Cardenalį nuo kunigystės, nes šis neatsisakė politinės veiklos. 2019 m. popiežius Pranciškus grąžino jam bažnytines pareigas.

 

Kai išsiskyrėme, tu ir aš praradome

 

Kai išsiskyrėme, tu ir aš praradome:

aš, nes buvai ta, kurią mylėjau labiausiai,

ir tu, nes buvau tas, kuris tave mylėjo labiausiai.

 

Tačiau iš mudviejų tu praradai daugiau nei aš:

aš galėčiau mylėti kitas taip, kaip tave mylėjau,

bet niekas tavęs nemylės taip, kaip aš tave mylėjau.

 

 

Iš šių kino teatrų, Klaudija, šių fiestų

 

Iš šių kino teatrų, Klaudija, šių fiestų,

šių žirgų lenktynių

ateity nieko neliks,

bet liks Ernesto Kardenalio eilėraščiai Klaudijai

(jei kas liks)

ir Klaudijos vardas, kurį įrašiau į šias eiles,

ir vardai mano varžovų, jei nuspręsiu juos išgelbėti

iš užmaršties ir įtraukti į savo

eiles

pajuokai.

 

 

Esi viena

 

Esi viena

minioje

 

esi viena kaip

mėnulis

 

Ir kaip saulė

danguje

 

vakar buvai stadione

 

tarp tūkstančių žmonių

ir aš pastebėjau tave tuomet

kai įžengiau

 

tarsi būtum buvus

viena

tuščiame stadione

 

 

Tu dirbai

 

Tu dirbai

dvidešimt metų

 

ir uždirbai

dvidešimt milijonų pesų

 

bet mes

duotume dvidešimt milijonų pesų

 

kad nedirbtume

kaip tu dirbai

 

Psalmė 1

 

Palaimintas žmogus kuris nesivadovauja partijos šūkiais

ir nedalyvauja jos mitinguose

nesėda prie stalo su gangsteriais

nei su Karo tarybos generolais

Palaimintas žmogus kuris nešnipinėja savo brolio

ir neišduoda savo bendraklasio

Palaimintas žmogus kuris neskaito jų reklamų

nesiklauso jų radijo

netiki jų lozungais

 

Jis kaip medis pasodintas prie šaltinio

 

 

Man sakė

 

Man sakė, kad įsimylėjai kitą,

todėl nuėjęs į savo kambarį

parašiau šį prieš vyriausybę nukreiptą tekstą,

už kurį atsidūriau kalėjime.

 

 

Atkeršysiu šitaip

 

Atkeršysiu šitaip:

vieną dieną tau į rankas pateks garsaus poeto

knyga,

bet skaitydamas šias autoriaus tau parašytas eilutes

to nežinosi.

 

 

Galbūt mes susituoksime

 

Galbūt mes susituoksime

šiemet,

 

mano meile, ir

įsigysime

mažą namelį,

 

Ir galbūt

bus išleista mano knyga,

 

Arba mes kartu išvyksime

į užsienį,

 

Galbūt Somosa* bus nuverstas,

mano meile

 

*      Anastasio Somoza García (1896–1956) – Nikaragvos prezidentas, šalies diktatorius.

 

 

Vakar regėjau tave

 

Vakar regėjau tave

gatvėje,

Myriam, ir

 

Tave regėjau tokią gražią,

Myriam, kad

 

(kaip tau paaiškinti,

kad regėjau tave tokią gražią!)

 

Net tu, Myriam,

neregi savęs

tokios gražios,

net neįsivaizduoji,

kad gali būti

tokia graži man,

regėjau tave tokią gražią,

kad atrodo, jog

 

Nėra moters,

gražesnės už tave

 

Nė vienas įsimylėjėlis

nėra regėjęs moters

tokios gražios,

Myriam,

kokią aš tave regėjau

 

Ir net tu,

Myriam,

galbūt nesi

tokia graži,

 

Nes

toks grožis

negali būti tikras!

 

Kokią gražią aš tave

regėjau vakar gatvėje

 

Arba kaip man regis šiandien,

Myriam,

kad tave regėjau

 

 

Mūsų eilėraščiai

 

Mūsų eilėraščiai vis dar negali

būti publikuojami

 

Jie keliauja iš rankų į rankas

kaip rankraščiai

 

Arba mimeografu sukurtos kopijos,

bet vieną dieną

 

vardas diktatoriaus,

prieš kurį jie parašyti

bus pamirštas,

 

o juos tebeskaitys.

 

Iš ispanų kalbos vertė Simonas Bernotas