Ugnės Žilytės piešinys

 

Memento mori

 

Memento mori – skelbė užrašai

Kapinėse. Aš įžengiau į zoną

Tylos. Kranksėjo varnas, ir lašai

Smulkaus lietaus prakiurdė kapišoną.

 

Taip prasidėjo man šventa diena,

Kai vyksta mirusiųjų pagerbimas.

Lyg karantinas baltas ši zona,

Tarytum jūra medžių jos ošimas.

 

Aplink – paminklai marmuro juodi,

Ir marmurinis angelas plevena

Jų vidury, ir, rodosi, girdi,

Kaip seka jis legendą seną seną.

 

Su mirusių vardais – kadais vadais,

Poetais ir artistais, didžiavyriais –

Šioj žemėj buvusiais kadų kadais...

Geriau gal ją pasektų tik Šekspyras.

 

Atminki mirusius, nes jie – gyvi,

Į debesį pavirtę, lietų, vėją.

Garsai keisti kapinių vidury

Iš karto tavo paslaptį atspėja.

 

Paguodos ieškau aš kapinėse

Ir poilsio nuo įvairių pagundų.

Čia neužklysta puolusi dvasia.

Tu gyvas čia ir miręs po sekundės.

 

„55° samanės“, 2018 02 08

 

 

Sielų inžinierius

 

Aš – sielų gydytojas, inžinierius,

Prekiauju gatvėj žodžių ekstraktu

Ir ieškau pogrindžio milijonieriaus,

Kurs pirktų šį ekstraktą. Galbūt – tu?

 

Aš – žodžių meistras, įvarau į geną

Auksinę adatą. Mirties pilna,                                                                                     

Ji tinka šių laikų aborigenui...

Ir ima veikti laiko mašina,

 

Po amžius įvairius mane gabena,

Įtikindama nemirtingumu

Jaunuolį žalią ir senolį seną,

Didžiulius krūvius atlaikyt imu.

 

Pasitelkiu pagalbon aš vaizduotę

Ir savo vaikui ateitį piešiu,

Ir jis už tai man nori atiduoti

Kompiuterį naujausią su krepšiu.

 

– Kas iš to kompo, jeigu padai svyla

Po situacijų ekstremalių?

– Žiūrėsi negi, kaip mėnulis dyla?

Išgelbėt sielą vaikio aš galiu.

 

– Še, paragauk Alzheimerio miltelių,

Ant žirgo sėsk, štai adata kita!

Išgelbėt sielą vien poetas gali –

Toks nemirtingas tartum planeta.

 

Aš suprantu, kad visa tai – tik melas,

Ir ypatingos galios nepadės

Anei niekingas pinigų metalas.

Vien Meilė. (Rašos iš didžios raidės.)

 

2018 02 08

 

 

Eksperimentas

 

Padariau eksperimentą –

Sumušiau aš gatvėj mentą,

Iš jo liko ekskrementai,

Dvokas toks, kad net baisu.

Nuo to laiko aš slapstausi,

Įlendu į Dievo ausį,

Ten, kur visko kartais gausi

Nusipirkt – net debesų.

 

Padariau nusikaltimą,

Ir nuo to net šiurpas ima,

Tartum kokį užkeikimą

Jį nešiojuos su savim.

Vėestistai mane gaudo,

O dar ir banditai šaudo,

Apgavau tą visą liaudį,

Eina skradžiais jie naktim.

 

Man svarbu išnešti kailį,

Susirasti savo meilę,

Tartum užkerėtą peilį,

Panaudoti prieš visus

Tuos, kurie mane kankina,

Įsodina kūnan šviną,

Jokio atilsio nežino,

Pyktis slegia juos baisus.

 

O aš – tyras ir nekaltas,

Kaip dangaus mėnulis baltas,

Pabučiavimas jo šaltas

Mano protui – atgaiva.

Argi maža žemėj mentų? –

Šimtas dvidešimt procentų.

Neverti jie anei cento,

Man svarbi tiktai galva.

 

Milijonas pažadėtas

Tam, kuris suras poetą,

Bet esu aš niekuo dėtas –

Šuleris smulkus tiktai,

Ir su jais lošiu ruletę,

Myliu moterį estetę,

Išsitraukiu pistoletą,

Ir man byra pinigai.

 

Štai girdžiu – jau groja Listą,

Ir ateina žurnalistas,

Toks papaikęs pacifistas,

Iš manęs imt interviu.

Ką aš porinsiu šį sykį?

Jam pabos manęs klausyti,

Bet išspausdins, reik manyti,

Suknistam „New York Review“.

 

2018 02 08

 

 

Šalčio dekada

 

Ar dar ilgai žiema laikysis,

Ar greit bus vasara šilta

Tartum pasaulio vicemisis?

Vasario versija – kita.

 

Jis teigia: – Upės jau užšalo,

Ledu užkloti ežerai,

Aš šičia būsiu iki galo!

– Prasti tavieji reikalai, –

 

Atšoviau aš: – O laikas eina

Nenaudai tavo, supranti.

Man padainuoki vėjų dainą,

Ir tuoj bus kloniai apsemti,

 

Nes upės bunda jau iš miego

Ir ižas plaukia Nemune.

Tuoj saulė išvaduos nuo sniego

Visus, gyvenančius Kaune.

 

Kas vėjų maldą išpažįsta,

Tas žino: tuoj papūs pietys.

Štai jau šuoliuoja žirgas ristas,

Ir juo atjoja karžygys.

 

Jis kovo mėnesį į kovą

Pakvies visus, kas myli jį

Ir pripažįsta kaip valdovą.

Jau greit bus vasara graži.

 

Pakluski Laikui – toks verdiktas,

Antraip negrįši niekada.

Nors tu, vasari, vyras diktas,

Bet baigias šalčio dekada.

 

„Miesto sodas“, 2018 02 10

 

 

Pakvietimas

 

Į savo laidotuves aš kviečiu!

Ne, nemanykit, kad tai anekdotas –

Daug prigužės garbingų čia svečių,

O kodas aprangos – kostiumas juodas,

 

Su ordinais, o atlape gėlė.

Velionis baltą užsivilks kostiumą,

Gal pašviesės nuo šito jo vėlė,

Kada išgirs kaukšėjimą kastuvų?

 

Tad pakvietimą gražų jums siunčiu,

Primygtinai prašau jus čia atvykti

Su dovanų daugybės karučiu, –

Bus skirtos labdarai, prašau nepykti.

 

Man jūsų atvykimas – malonus.

Pats Prezidentas žada dalyvauti,

Pakeisim įpročius visus senus –

Galėsit juoktis, džiūgauti ir bliauti,

 

Dainuoti garsiai užstalės dainas:

„Taures pakelkim, happy birthday to you!“

Jei pasigausit, kirkinkit panas,

Prikiškite į dekoltė joms skujų.

 

Paskui mes atsisveikinsim ilgam...

Kai kostelsiu, prašau įnešti grabą.

Neleiskit palei duobę verkt vaikams,

Kada aš pasakysiu: „Viso labo!

 

Prašau mane sulygint su žeme.

Ant kapo jokio akmenio neriskit,

Lentelę tik: Palaidotas Kaune

Jis buvo ir yra. Atrodo, viskas!“

 

„55° samanės“, 2018 02 09

 

Gogol mogol ženklas

 

Puotauja Gogas ir Magogas,

Kompanija gana rimta,

Hugo, Malèvičius, Van Gogas

Ir vargšas Gogolis greta.

 

„Greičiau pakelkite man vokus,

Aš apakau, baigiu padvėst.

Man šitos apeigos keistokos, –

Jis sako. – Ite, misa est!“

 

Bet atneša dar gogol mogol,

Pavogę Roko kiaušinius,

Sumanymas tikrai neblogas –

Man šitas gėralas skanus.

 

Nuo pačio ryto gaubia smogas

Alėją Laisvės. Oras šis

Nėra, kaip teigiama, toks blogas,

Tik migdo po ledu Žuvis.

 

O aš – Vėžys. Gi horoskopas

Šiandieną man nepalankus.

Norėčiau aplankyti kopas

Ir jūrai šūktelėt: „Pabusk!“

 

O Laikas eina. Paukštis Rokas

Gailauja dingusių vaikų –

Iš jų išėjo gogol mogol,

Nebedainuos daugiau: „Ku kū!

 

Ku-ku-ku-rūzų tai degtinė,

Dėl visko tik jinai kalta!“

Nutrūko Laikas nuo grandinių,

Apsidžiaugė visa gamta.

 

Nereikia kopti į Olimpą,

Kur lėbauja dievai kiti.

Pegasas mano oriai stimpa,

Ir skraido furijos nakty.

 

„55° samanės“, 2018 02 10