Gintaras Patackas. Sonetų vainikas

Gintaro Žilio nuotrauka

 

* * *
Kai kabaljero ant kumelės
vynioja mokslą kabalos
ir byra atsarginės dalys
aš išgeriu beržų sulos
heteros renkas ir vestalės
joms nusispjaut ką aš veikiu
mane vilioja jūrų salos
plaukiu su dante kontikiu
ant plausto kapitonas nemo
draugai du junga ir šuva
kol akyse dar neaptemo
pro šalį slenka lietuva
užteks tingėti ir rąžytis
gyvenimas yra mažytis

 

* * *
Gyvenimas yra mažytis
vynioja mokslą kabalos
nėra čia ko perdaug rąžytis
laižytis reikia iš bėdos
bet duos kažką antanas dantė
visoms ateinančioms kartoms
kartos gvidonas nesuprantam
ambalas amber pakortuos
kur smuklėje kur mūza klio
vagilė šarka prakeikta
nei velnio nei žmonių nebijo
bet kleptomanė ji prasta
užsiožiuos kad ją gaidžiai
ir grįš į lizdą išdidžiai

 

* * *
Ir grįš į lizdą išdidžiai
ir byra atsarginės dalys
kad ją karaliai po paraliais
geriau nei musės ir vabzdžiai
o drozofilos tos skrajūnės
skrajutės žviegiančiu balsu
į sirenas tuoj įsikūnys
ir bus visiems labai baisu
bet man negaila tų šlykštynių
gvidono latako labai
man gaila tupi karantino
krantinėje kad jį žaibai
ir joks lietus jo neužmuš
nebent tik žvarbas toks nuožmus

 

* * *
Nebent tik žvarbas toks nuožmus
aš išgeriu beržų sulos
aukščiausias melskis užu mus
užu kėdės sėdėk kol los
pasiutusiai giljotina
pavirtęs mano draugas lokis
o tu kaip nori taip žinokis
kol nepavirtęs mašina
į pragarą keliauji draugo
prie jūrų marių aplankyt
ten cerberis bičiulę saugo
ir tai ne šiandien o poryt
užtenka ryt kramtyk geriau
antaną dantę pavijau

 

* * *
Antaną dantę pavijau
heteros renkas ir vestalės
vestuvės šaunios bus tuojau
vardan švenčiausiosios panelės
panelių daug o ji viena
išsiskiria iš draugių rato
likimo mano dovana
tylėti išdidžiai įpratus
eufrato vandenuos melsvuos
geriau nei jūroj negyvojoj
mesopotamijos kalnuos
kurie lig šiol tebegyvuoja
gvidonas sako ten buvau
aš daug šalių apkeliavau

 

* * *
Aš daug šalių apkeliavau
joms nusispjaut ką aš veikiu
kuo netikiu ir kuo tikiu
bet dievo dar neapgavau
jis viską žino viską mato
pridėjęs ranką prie širdies
prisiekt galiu kad prie eufrato
tuoj mano balsas nuaidės
išgerki natrio gliukonato
man junga sako o šuva
sustingo stvėręs automatą
ir atsišaudo palengva
antanui dantei palengvės
kai atsiras šiek tiek erdvės

 

* * *
Kai atsiras šiek tiek erdvės
mane vilioja jūrų salos
plaukiu kiek tik širdis norės
nes jūra be pradžios be galo
įsivaizduok dabar žmogau
kad dantė rašo manuskriptą
ir nedejuoja jis daugiau
o bando lipt į eukaliptą
beždžionės bezda o bezduos
daug prakilnumo kartais slypi
čia lyg po kunigo maldos
prilipusi kokia polipė
bet neatskleis žila beždžionė
kokia tikroji jos bezdžionė

 

* * *
Kokia tikroji jos bezdžionė
plaukiu su dante kontikiu
prailgo man šita kelionė
bet mylimąja aš tikiu
lokiu visais kitais gyvūnais
o ką aiskauda pasakys
tikėt nereikia pasalūnais
salynas šitas kaip akis
ciklopo dykumos tornado
ciklono jį kažkas išrado
su silikoninėm krūtim
todėl nemirsiu aš iš bado
surasiu savo eldorado
ir virvę pergraušiu dantim

 

* * *
Ir virvę pergraušiu dantim
ant plausto kapitonas nemo
žvaigždynus stebintis naktim
na o kol ne visai aptemo
gerai važiuoja žangada
prie sėkliaus srovę pasigavus
ir atsigauna jau žana
taip kaip ir buvo apskaičiavus
stiuardas niekšas ir kvailys
labai jam tinka šunio kaukė
bet lįst prie žanos neišdrįs
sulysusi ne to ji laukė
štai taip ir baigės kaukių balius
nukrito kaukė aš karalius

 

* * *
Nukrito kaukė aš karalius
draugai du junga ir šuva
o štai ir mūsų palmės žalios
sakyk kuo čia ne lietuva
galva nuo skausmo kartais plyšta
kada menu aš visa tai
kaip tomas pabalnojo vištą
nedrįso nieko tart gaidžiai
tebilda su visu turtu
seniai jų laukė tadas blinda
o tau žinoti pravartu
kad monetas reik bert į indą
kairėj auksines monetas
ir sonetus ir sonatas

 

* * *
Ir sonetus ir sonatas
kol akyse dar neaptemo
automatus ir granatas
piratams gąsdint tarė nemo
antanai dante tu kvailys
ir juo labiau emancipuotas
tuo dar didesnis šakalys
šiknoj užburgztų visas juodas
kaip nigeris kamufliažu
ir redos rūbais pasirėdęs
pasigrožėti peizažu
ir nuogas nenumirt iš gėdos
kol savo giminę pratęs
kažkur tai vidury nakties

 

* * *
Kažkur tai vidury nakties
pro šalį slenka lietuva
ir laivas skęsta palengva
pašautas drono su haskiu
japonijoj prie filipinų
aš dar žiniasklaida tikiu
nors purvina bet išsigrynins
nes popierius iškenčia viską
tačiau nerodo ji akių
antano dantės veidas tviska
kaip ir dabar taip po mirties
ir nepraris jo kašalotas
ir tiksliai veikia echolotas
mechaninis ir be širdies

 

* * *
Mechaninis ir be širdies
užteks tingėti ir rąžytis
jau laikas pulti ir dažytis
nes karas paskelbtas išties
gvidonai latakai kur šuo
ar greitai bus jo pakasynos
vestuvės laukia ir krikštynos
nerimsta šventintas vanduo
antano dantės arbata
taip ir nepasiekė gers kavą
gerai gegutė iškukavo
ir buvo jam ištikima
išmokė dulkint ir laižytis
gyvenimas yra mažytis

Draugai