* * *
nuogi.
susitarėm lovoje nerūkyti
kaip ir vonioje.
sutarėm taisykles
jos lūžo ir dužo beveik pačios.
visur žydi gėlės.
vijokliai, žiedai, išsidraikę lapai.
kvepia kava.
taurės, išpuoštos lūpdažiu
primena užsiliepsnojusią amžiną meilę.
ryte jos nebėra.
išsibarstę teptukai
bučiuojasi paletėje
kambaryje dailės mūzos naktį
po džiazo antklode
prie vyno butelio pagaliau paskelbė
ant drobės vakar pagaliau baigti tapyti
mes.
nuogi.

 

* * *
vaikštom girti savo žemėse
o tu suspardyta akimirka
kokia tu buvai
nuostabi
ir laikas toks pats girtas
bėgo svyruodamas
velniop
į kitą pasaulio kraštą
nors ir ten
nei jis
nei mes
nebesugebėjom pasiklyst
taip ir likom tiksėt
ratu
kaip tiksi
paliktos bombos
prekybos centruose.

 

* * *
kai stoviu nuoga
ką tik iš dušo
visa šlapia –
tada –
manyje telpa

visa visata