atokioje plynaukštėje, kurią supo kalnų virtinė, jis rašė apie meilę ir mirties angelus. Mėgindamas apsisaugoti nuo nenugalimų jėgų, iškilęs virš realybės, geisdamas išsilaisvinti iš stačiai prieš akis šėlstančio chaoso, plačiais, ryžtingais ir sykiu droviais mostais žymėjo susikurto tikėjimo kontūrus
jis įdėmiai stebėjo – vos pradėti rašyti skaidosi jo žodžiai ir sklandžiai įsilieja į visumą. Kaip senovės poetai savo knygose rašė, kad amžinybėje lieka skambėti gatvės dainininkės su popierinių rožių skrybėlaite daina

 

Mano ilga ir sėsli vienatvė
nejučiom išmokė mane
romiai susitaikyti su stebuklu

                                             Jorge Luis Borges

 

Atstumai

 

* * *
įstabi karalyste
neįtikima buvo Tavo mintis
ir viltis – ir tiesa
išdalinta – įslaptinta

vieną melodiją paukščiui davei –
viena tik jam tinka

 

* * *
Šventoji mintie!
slaptą kalbą
leidai Sūnui pažinti
atskleidei ją Išminčiui
įsakei perduoti
Pietų Karalienei

paukščiui giesmę davei tyrą ir drąsią
kam ji nepatiks – kas ryšis ją peikti

 

* * *
karalystė visada karalystė
didžiūnai valdomi teisingumo

savo ranka jausmų giesmėse įrašei
iš tavo galių giesmės kyla

 

* * *
karalystė visada karalystė
iš tiesos – vientisas mokymas

kas nuliūs išgirdęs slaptingą dalyką
kas netrokš jį pažinti?

 

* * *
karalystė visada karalystė
ar skundžiasi ja kas – ar giria

kas turės paikos užgaidos
keisti paukščio snapą ir dainą

 

* * *
karalystė visada karalystė
menkas ženklas išduoda
jos dangišką turinį

kam užeis kvaila užmačia
perrėkti paukštį?

 

* * *
karalystė visada bus karalystė
pasiekiama ar nepasiekiama

ar būna kas tikra
be pirmapradės kalbos žodžio?

 

Kryptis

 

* * *
ūkanos velia mintis
dargana – pražūtis žemumai

kas mylimuosius gaivina?
kas rodo saulę ar ją pridengia?

kas jiems tos žemumos!
kas mylintiesiems ūkanos!

 

* * *
mylintiesiems nebus
drumsto oro misterijų

džiaugsmo akimirkos – gerosios sėklos
sudrėko – sudygo!

 

* * *
kas šviesuliui miglos
kas netikri švyturiai

jam – kylančios aušros!

jie nežino nelaimių
jie žino vien džiaugsmą!

 

* * *
kas mylintiesiems galybė
kuri išsiveda žirgus
užsklendžia langus –
užgesina šviesas?

jie slaptingo plano dalis
jiems dora ir malonės

blogosios sėklos
surinktos ir sudegintos!

 

* * *
kas jiems nelaimių kalnai
kas menkniekių dykros jie – iš begalybės

mylintiesiems alyvmedžių laikas
aukštas skliautas šventykloj

netikęs kraujas
išlaistytas toliuose!

 

* * *
kas mylintiesiems plynos laukymės
šalia ženklo ir žodžio
jiems – galia neigti netikra!

nerimas išplukdytas laivais ir valtelėmis
blogas kraujas išdžiovintas saulės

 

* * *
kas mylintiesiems slogūs garsai
piktų žemių valdovai

kas snaudulys ir išbandymas
nuodėmė įrėžta geležim

skausmą nusinešė sūkuriai
nelaimių voros liko pavartėse

 

* * *
kas mylintiems esybės
matomos – slaptos
iš amžių rūstybės

kas anie stebėtojai
apsnūdę – nebylūs – pusgalviai

jiems skirti atrankiai ir grandinės surūdijo prie miesto vartų