Justina Žvirblytė

Gimiau ir užaugau kaime, vaikystėje rinkdavau akmenis ir piešdavau. Vilniaus universitete studijuoju biofiziką. Stažavausi NASA, tačiau ateivių nesutikau. Mėgstu stebėtis, stebėti ir būti ten, kur esu.

 

 Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

 

/ / /

 

per naktį prisnigo

porą sprindžių

autobusu vilnius–biržai

važiuoja keturios

identiškos moterys

fone balti miškai

elektros stulpai

nevienodais atstumais

kodėl viskas negali būti

taip paprasta kaip yra

balto lauko vidury

tupi kiškis

stiklinėmis akimis

ir žiūri į savo pėdsakus

 

 

/ / /

 

astronautas Chrisas Hadfieldas sakė

kad išėjus į beorę erdvę ir

pažiūrėjus į kitą pusę nei žemė

tamsa tokia tamsi kad norisi

įkišti pirštą

 

kai plaukėme požemine upe

Niujorko valstijoje

ir gidas išjungė apšvietimą

tapau tašku be kūno

atrodė kad neturiu balso

atrodė kad visuomet ten buvau

 

turiu tamsią kišenę

stengiuosi mintimis neužklysti

ten yra žemė mėlynas karoliukas

žirnio dydžio ir mūsų

ten niekad nėra

 

/ / /

 

apleidau tave mano varna

nereaguoju į kranktelėjimus

į šešėlį sukantį ratus po

mano kojom juodą

kaip tavo buvimas

 

mano varna atleisk

nebemoku tavęs atskirti

kitų varnų pulke

 

varna manoji nedrįsk

šešėliu paliesti kito peties

 

 

jei būsit botanikais

 

paukščiai gieda giesmes

jei niekas nepašalina

sraigės jautriuoju periodu

jei pašalintum švelniai tariant

poetais netampa

gerai kad tokie eksperimentai nebevykdomi

ir paukščiai gali būti poetais

 

medžiai turi grybų internetą

juo siunčia žinutes kitiems medžiams

nutolusiems kelis kilometrus

 

kai buvau maža tvirtindavau

kad galima įbristi į tą pačią upę

nes jei upė vadinasi šventoji

tai kaskart ir įbrendu į ją

paskui supratau

žmones galima sutikti vieną kartą

 

jei būsit botanikais

nedėkit vaisių į puokštes

nokdami vaisiai išskiria etileną

ir gėlės nuvys

 

 

jokios fantastikos

 

skriejam ant didelės masės rutulio

atskirti tūkstančiais kilometrų

prikibę kaip magnetukai

ant šaldytuvo

 

kasdien milžiniškas dujų kamuolys

kaitina orą ir todėl nusiperki šortus

ir nusibalnoji kelius į šimto

milijonų metų senumo akmenį

 

aštuonioms valandoms patenki

į kino teatro premjerą

kurioje vaidina tavo draugai

ir lyja šimto milijonų metų

senumo akmenimis

 

nemėgstu fantastikos

ir taip nėra kuo nesistebėti

 

 

/ / /

 

prabundu nuo ateivių

intervencijos į mano organizmą

lauke oras vėsus ir melsvas

pilnatis jokios romantikos

toliau testuojamas vėjo tunelis

naujausios technologijos reikalingos

kuo efektyviau ir pigiau

skraidinti mus aukštyn žemyn

nuo šito rutuliuko

nuo šito kartaus pipiro

kurį ką tik išvėmiau

 

 

/ / /

 

šis bepilotis lėktuvas

turi tokią įrangą

kad jei ant žemės būtų padėtas tortas

galėtų pasakyti kokia jo sudėtis

 

nusiperku tortą iš iki

padedu ant žemės ir laukiu

laukiu kol pasirodys

bepilotis lėktuvas

 

atsigulu ant žemės šalia torto

gal prie to paties

pažiūrėtų kas ten

su širdim

 

 

/ / /

taip ir palikim

kol dar trupa po padais mėnulio

pilkas smėlis kita

stotelė marsas kita

stotelė tėvų namai

 

padėkime čia ilgą brūkšnį

siejantį du skirtingus

mane ir mane

 

taip ir palikčiau sako

skrisčiau pati pirma

nes yra didelis vandenynas

kuriame plūduriuoju

mirčiau sako pati pirma

nes tikrai neturiu pasirinkimo