KÁRI TULINIUS (Islandija)

 

Nestoras Machno

Varnėnas slepiasi nuo lietaus
po juoda vėliava.
Visos revoliucijos
pasibaigia
Paryžiaus operos užkulisiuose.

 

Žvelgiant į Snaifelsneso ledyną pro nurimusio autobuso langą

Drėgna popieriaus draiskana prilimpa prie dangaus
aš nustumiu Snaifelsneso ledyną nuo stiklo
ir iš eilės trumpai pasižymiu
ką turėjau tau pasakyti:

1) po lygiu veidrodiniu paviršiumi
yra akmenys kurie yra akmenys
2) sniegas tirpsta;
ir kalnas liks tiktai kalnas

Snaifelsneso ledynas bus išmestas į šiukšlių kibirą
ištiš tarp banano žievių
kartono, skardinių, saldainių pakuočių
atliekų kurios yra atliekos

3) poezija registruoja peizažą;
jausmai pūva

 

Naktį, kurią Dievas turėjo man pasirodyt sapne, būdravau ligi ryto

Žiovaujantys ereliai mano mintyse raižo tikslius ratus.
Žvalios papūgos aros įtartinai šlitinėja po mano mintis.
Tu papuošei mano akių dugną plunksnomis
ir tavo plaučiai žarsto jas tai šen, tai ten.
Tu esi Amerika, ne, − aš esu Amerika
o tu – Kortesas, miegantis griuvėsiuose.
Atvyk, keliautojau tyrėjau, apeik aplink mano miestą
ir prakeik jį kalavijo ašmenimis.
Ateikit dūdos ir išgriaukit sienas.
Patekėk saule su aušros liepsnom.
Atplauk visa paskandinanti banga sulig dangumi.
Ateik negailestinga užmarštie.
Atskriskite maitėdos.
Ateik ramybe.

 

Iš islandų kalbos vertė Jurgita Marija Abraitytė