Viktorijos Klastaitytės nuotrauka
indėlis
Tavo krepšin indėjau
žvirblio galvelę
tokia apvali ir mažutė
it Volkswagen Polo
be ratų bet ausyla
vos randu angas
Tu visur ją nešiojaisi
it darban kompiuterį
galvutė sukiojosi
įdėmiai rinko žodžius
dėjo į netalpų
standųjį diską
istorijas
pretenzijas
išsišokimus
kibimus į atlapus
vienądien kuisdamasi
radai tą kamuoliuką
tiesiog prisidegei
prisiminimų cigarilę
nuprausei
sielą ašarėlėmis
atidžiai rinkai
ir pasirinkai žodžius
Dieve Dieve kokio
gero paukščio būta
lapai
buvo spalis
galų gale išaušo diena
kai drįsau Tau pasakyti
take it or leave it
va taip tiesiog
nusišypsojai ir tarusi
I’ll take you and leaf you
perbraukei
klevo lapu mano skruostą
kokį laimingą mane matei
kokia laiminga mane lietei
kirčiuotojas
kartą lietuvių
mokytoja pasakojo:
jos jaunos filologės
patyrusio dėstytojo
klausiusios kaip
derėtų kirčiuoti –
mýliu ar myliù.
senasis apuokas
esą atsakęs:
kai mýli tai mýli,
o jei mylì tai
taip ten ir mýli
mėnesiai
rugsėjis tuoj
gatvėmis pradės marširuoti
kompleksuojančios pirmakursės
spuogus užlaikę pirmakursiai
atsimenu
vieną
rugsėjį
žiūrėjau be namų negerai
žiūrėjau griūna dangoraižiai
man atrodė oho įspūdinga
bet mama sudraudė nedera
nedera mėgautis kito nelaime
net jei jos netroškai ir nesidžiaugi
sulauksime ir birželio
jaunos moterys virs modeliais
jaunos neužimtos moterys
eis į užimtumo tarnybą
pradėti karjerą nuo pašalpos
sulaukti draugų pašaipos
atėjo rugsėjis o moterys
po birželio taip ir negrįžo
moterys
sijonai virsta šortais
prakeikti laikai
moterys nebegimdo
moterys eina į kalnus
tos moterys kurias turėjau
manęs visai nenorėjo
tų moterų kurių neturėjau
nenorėjau jų aš
tai keisti laikai
imdavau moteris ne į žmonas
imdavau moteris prototipams
savo eilinių eilėraščių
bet jūs nebuvote eilinės
įkvėpdavote mane iškvėpdavote
mylėjausi su jumis
nes bijojau mirties
mylėjausi su jumis
nes drąsinau savy poetą
mylėjausi su jumis
nes tiesiog mylėjau
mylėjausi su jumis
nes reikia mylėti tiesiogiai
mylėjausi su jumis
nes ką gi daugiau veikti
prakeiktais laikais
kai sijonai virsta šortais
lyčių skirtumai
kai vaikščiojom tarp pilies kuorų
pavadinai mane savo žodininku
liepei įkvėpti Tave duoti žodžių
tiekti sakinius pristatyti junginius
imk cė du haš penki o haš
pasakiau ir padaviau si o du talpą
nieko nelaukusi gurkštelėjai ir
susiraukei nors prašei junginių
tada prisiminiau liaudies išmintį
prisiminiau ką senelis kadais sakė
namai be moters ne namai
ir be namų yra išties negerai
Tu juk ausimis myli mieloji
kelias pas mane veda per naktį
tad iš žodžių statysiu mums namą
ir skyrybų ženklais mūrą rišiu
o Tu jonvabalių taką nutieski
mano sparnams pavargti
galimybės
galbūt Tu
gydytoja rezidentė
mėgsti vyną
mėgsti vyrus
mėgsti meną
ir muziejus
o gal Tu
abiturientė šimtukininkė
atrodai dvidešimt kelių
ir dėl to nesiparini
regi šviesią ateitį
močiutės žiloje nuotraukoje
matai praeities kvėpsmą
veidrodžio raporte
gali būti kad Tu
Azijos deivė Londone
lankaisi
Gamtos istorijos muziejuje
važinėji seniausiu metro
be tikslo bet kryptingai
siunti ilgesį origamiais
tolimon nykstančion tėvynėn
man belieka vaikščioti
pirmyn atgal takais
perfrazuojant Bibliją
žaidžiant žodžių samplaikomis
kas beldžia
tam ji atsibeldžia
suderinamumas
Tu sėdi lauke
prie knygyno
nuobodžiauji
norėtum pasipisti
aš įstrigęs laike
už visų tų knygynų
nekantrauju
noriu Tau pasipiršti
sakyčiau šiedu norai
visai suderinami
dviese kambaryje
šypsaisi patenkinta
plačiai išsišiepusi
ką tik leidai man
Tavin sukišti pirštus
taip apibūdinamas
psichoterapijos seansas
Kšištofas Kšivecas – vertėjas, redaktorius. Pastebėjimus apie save ir pasaulį skelbia eiliuotų #Kšivecoetiudų formatu.