Kšištofas Kšivecas

Viktorijos Klastaitytės nuotrauka
Viktorijos Klastaitytės nuotrauka

 

indėlis


Tavo krepšin indėjau

žvirblio galvelę


tokia apvali ir mažutė

it Volkswagen Polo


be ratų bet ausyla

vos randu angas


Tu visur ją nešiojaisi

it darban kompiuterį


galvutė sukiojosi

įdėmiai rinko žodžius


dėjo į netalpų

standųjį diską


istorijas

pretenzijas

išsišokimus

kibimus į atlapus


vienądien kuisdamasi

radai tą kamuoliuką


tiesiog prisidegei

prisiminimų cigarilę


nuprausei

sielą ašarėlėmis


atidžiai rinkai

ir pasirinkai žodžius


Dieve Dieve kokio

gero paukščio būta

 

lapai


buvo spalis


galų gale išaušo diena

kai drįsau Tau pasakyti


take it or leave it

va taip tiesiog


nusišypsojai ir tarusi


I’ll take you and leaf you


perbraukei

klevo lapu mano skruostą


kokį laimingą mane matei

kokia laiminga mane lietei

 

kirčiuotojas


kartą lietuvių

mokytoja pasakojo:


jos jaunos filologės

patyrusio dėstytojo

klausiusios kaip

derėtų kirčiuoti –


mýliu ar myliù.


senasis apuokas

esą atsakęs:


kai mýli tai mýli,

o jei mylì tai

taip ten ir mýli

 

mėnesiai


rugsėjis tuoj

gatvėmis pradės marširuoti


kompleksuojančios pirmakursės

spuogus užlaikę pirmakursiai


atsimenu

vieną

rugsėjį


žiūrėjau be namų negerai

žiūrėjau griūna dangoraižiai


man atrodė oho įspūdinga

bet mama sudraudė nedera


nedera mėgautis kito nelaime

net jei jos netroškai ir nesidžiaugi


sulauksime ir birželio

jaunos moterys virs modeliais


jaunos neužimtos moterys

eis į užimtumo tarnybą


pradėti karjerą nuo pašalpos

sulaukti draugų pašaipos


atėjo rugsėjis o moterys

po birželio taip ir negrįžo

 

moterys


sijonai virsta šortais

prakeikti laikai


moterys nebegimdo

moterys eina į kalnus


tos moterys kurias turėjau

manęs visai nenorėjo


tų moterų kurių neturėjau

nenorėjau jų aš


tai keisti laikai

imdavau moteris ne į žmonas


imdavau moteris prototipams

savo eilinių eilėraščių


bet jūs nebuvote eilinės

įkvėpdavote mane iškvėpdavote


mylėjausi su jumis

nes bijojau mirties


mylėjausi su jumis

nes drąsinau savy poetą


mylėjausi su jumis

nes tiesiog mylėjau


mylėjausi su jumis

nes reikia mylėti tiesiogiai


mylėjausi su jumis

nes ką gi daugiau veikti


prakeiktais laikais

kai sijonai virsta šortais

 

lyčių skirtumai


kai vaikščiojom tarp pilies kuorų

pavadinai mane savo žodininku


liepei įkvėpti Tave duoti žodžių

tiekti sakinius pristatyti junginius


imk cė du haš penki o haš

pasakiau ir padaviau si o du talpą


nieko nelaukusi gurkštelėjai ir

susiraukei nors prašei junginių


tada prisiminiau liaudies išmintį

prisiminiau ką senelis kadais sakė


namai be moters ne namai

ir be namų yra išties negerai


Tu juk ausimis myli mieloji

kelias pas mane veda per naktį


tad iš žodžių statysiu mums namą

ir skyrybų ženklais mūrą rišiu


o Tu jonvabalių taką nutieski

mano sparnams pavargti

 

galimybės


galbūt Tu

gydytoja rezidentė

 

mėgsti vyną

mėgsti vyrus


mėgsti meną

ir muziejus


o gal Tu

abiturientė šimtukininkė


atrodai dvidešimt kelių

ir dėl to nesiparini


regi šviesią ateitį

močiutės žiloje nuotraukoje


matai praeities kvėpsmą

veidrodžio raporte


gali būti kad Tu

Azijos deivė Londone


lankaisi

Gamtos istorijos muziejuje


važinėji seniausiu metro

be tikslo bet kryptingai


siunti ilgesį origamiais

tolimon nykstančion tėvynėn


man belieka vaikščioti

pirmyn atgal takais


perfrazuojant Bibliją

žaidžiant žodžių samplaikomis


kas beldžia

tam ji atsibeldžia

 

suderinamumas


Tu sėdi lauke

prie knygyno


nuobodžiauji

norėtum pasipisti


aš įstrigęs laike

už visų tų knygynų


nekantrauju

noriu Tau pasipiršti


sakyčiau šiedu norai

visai suderinami

 

dviese kambaryje


šypsaisi patenkinta

plačiai išsišiepusi


ką tik leidai man

Tavin sukišti pirštus

taip apibūdinamas

psichoterapijos seansas


Kšištofas Kšivecas – vertėjas, redaktorius. Pastebėjimus apie save ir pasaulį skelbia eiliuotų #Kšivecoetiudų formatu.