Magdalena Jankowska – poetė ir teatro kritikė, gimusi 1953 m. Pulavuose. Kaip poetė debiutavo leidinyje „Radar“ 1986 metais. Išleido poezijos rinkinius „Ir kas toliau?“ (1990), „Rutulys ir sparnas“ (1992), „Atviras rinkinys“ (1994), „Taip susiklostė“ (1998), „Jau“ (2002), „Virtuvės baldų salonas“ (2006), „Sankryža“ (2011), „Parinktasis“ (2014), prozos knygas „Bilingas“ (2001) ir „Gabionas“ (2015) bei straipsnių ir teat­ro recenzijų rinkinį „Taip, tą mačiau. Taip tą mačiau“ (2016). Nuolatinė „Akcento“ bendradarbė, 1988 m. jame debiutavo kaip eseistė ir tapo radijo teatro apžvalgininke.

 

 

/ / /

alpėjančios kalvelių linijos
minkštos slėnių įdubos
kūnas po meilės kai sapnas
ateina tuojau po mirties
ir leidžia atgimti

 

mama

o vis dėlto jau...
ir siūlas vėl į skylutę neįlenda

sėdi taip
vienoje rankoje siūlas kitoje adata
atrodo lyg akį merktų amžinybei

 

Dvi širdys

Kai skaito paties
išverstą eilėraštį
girdėti kad iš širdies
padirbėjo

Kai skaito savo paties
parašytą eilėraštį
girdėt kaip jam daužos
širdis

 

Manevrai

vaikystėje žaidėme karą
šiandien skelbiam paliaubas

pusryčiai poligono
pievoj

jokių apkasų
jokių užtvarų

speneliai sveikina delną
pagarbą atiduodami

 

balsas iš paribio

dar žiūriu į jas pasigėrėdama
manęs dar netrikdo trumpi jų sijonai
jei jau tokia daili – manau sau ir jas
sekiojančius vyrų žvilgsnius dar stebiu
be pavydo
o gal
jau?

 

nėščioji apžiūrinėja savo pilvą

teisingai sakoma kad meilė leidžia atgimti
ir staiga pakeičia mūsų požiūrio lauką
kad nubrėžia naujų horizontų
liniją
su bambos mazgeliu viduryje

 

/ / /

meilužė
kokia vis dėlto aš tvari
kokia amžina
palyginti su visomis
vienkartinėmis nosinaitėmis
vienkartinėmis adatomis
žiebtuvėliais peiliukais laikraščiais
vienkartiniais bilietais
kokia vis dėlto daugkartinio naudojimo

 

Iš lenkų kalbos vertė Birutė Jonuškaitė