Marija SUCHODOLSKYTĖ

Gimiau ežeringoje Trakų žemėje, ten vietoje žuvų žvejoju žodžius. Pernai susižvejojau ilgai ant kranto žiopčiojusį pirmąjį eilėraščių rinkinį „Susitarimas kvėpuoti kartu" („Homo Liber"). Verčiu iš anglų ir norvegų kalbų, šiemet išleistas mano poeziją kuriam laikui prarijęs kerštingas kriminalinis romanas „Nemezidė" („Baltos lankos"). Kadangi ilgai žvejojau svetimose pakrantėse, džiaugiuosi sugrįžusi. Literatūrą įprasminu kaip vertingą ir ilgalaikį bendravimą su įdomiais žmonėmis. Iki pasimatymo tekste!

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Ki(e)toje ledo pusėje
nemoku savęs įrėminti
jei matau
juodą katiną
kyla įvairios asociacijos
jei baltą – prisiminimai
nes kartą turėjom du juodus
o juodi, žinot, ką reiškia
o gal nieko – tik dvigubai
daugiau švelnumo
ir matomumą ant sniego

baltas kartą tapo metafora meilės
bijančios išsipurvinti
išpuoselėtas letenėles
taip dabar visuomet
kad tik neįminti
tik kad virš žemės
truputį

visi pastarieji pasimatymai su J. K.
kaip prieš du tūkstančius metų
o paskui – lyg ant vandens
ki(e)toje ledo pusėje...

 

Šimtas vienuolika

111 eilėraščių
lyg trys lazdelės:
po dvi į parankę
o viena – kojai
kad būtų lengvesnis
pasaulis
ir angelo sparnas
po mentim
jo plunksna ant tako
kuždėjimas –
gydytojų nepripažinti
nuskausminamieji

111 kilometrų
nuo senosios sostinės
iki gimtosios kalbos ištakų miesto
kur noksta ir krenta
atminties sodo obuoliukai
papt papt

prisiminimų sukeltu ilgesiu
girgžda svirtis šulinio
kupino žvaigždėto ir švelnaus
pirmapradžio vandens

 

Nameliai

mano nameliuos
daugel langelių:
mėlyni ilgesio langeliai
pusiau praviri
oranžiniai džiaugsmo langeliai
pavasarinio vėjo pripildyti
užuolaidų sūpavimo
violetiniai langeliai – durelės –
išėjimui skirti
toli paslėpti
(už laiptelių, tūkstančio medinių
laiptelių)
gelsvi langeliai linksmi
mirksi praeiviams pabelsti – pabūti
žodžiu apsimainyti
melsvi langeliai su žvaigždelėm
tamsėja į vakarą vėlų
verias verias bedugnės
jų atspindžiuos...
dar daug langelių, pilkų durelių
lyg kasdienių dienelių:
marškinių, pėdkelnių ir suknelių,
o prie durų – bateliai.
Kartais išeinu iš namelių
grįžtu – kūrenas ugnelė.