2002 m. Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, mokėsi Atviros visuomenės kolegijoje. Nuo 2003 m. gyvena Danijos Karalystėje. Ten baigė danų filologijos bakalaurą, dabar Olborgo universitete rašo magistro darbą apie tarpkultūrinę komunikaciją naudojant interaktyvias skaitmenines medijas.
Žindymas
minkšta ir šilta šviesa
slystanti mano pirštais antklodės linkis
ant mano vaiko šlaunies
prislopintas tiksėjimas –
šito neprisiminsi
o ir mano kūnas pamirš
tik žalias naktų pigmentas
įsiskverbęs giliau už akis –
toks pilkas toks pilkas
vabzdys
ooooooooooooooo
spalvoti kandžių kiaušiniai
yra mano sapnai, pilni
įdienojimų kvapo, sniego, kuris
sunkiasi pro batus ir keliauja aukštyn
lyg pelargonijos kotu:
– apsuk mane, įvyniok
į šiltesnį vėją, nes jeigu Dievo nėra,
kas tuomet surinks mano trupinius, kas kandžių sidabrą –
tarp pirštų? –
Andriui
mano tamsus paveikslas
užslinkęs viršum boružės
slieko baimėj mano
vaiko kraujagyslė akyje:
šitas ruduo toks
panašus į pavasarį
kai pūvančių lapų kvapas
skverbiasi alveolėmis
išsiskleidžiant plaučiams
kai išgirstu
kruviną pakylėjimą viršum
vandens ir mėsos, virš savo
pačios šešėlio, savo
tokio įprastinio kvėpavimo
pasilenk ir susemk
savo buvusio būsto nuotrupas
mėsgalius, vandens balutes ant
žydro nusenusio kavinuko geriam
dabar su tavim švelnią rugpjūčio kakavą
tavo kūnas begėdiškai mėgdžioja
gražiausiuosius mano potėpius, o
tada nueini ten kur niekas į ten
kur esi beveik nepasiekiamas –
Iš šiaurės
grynakraujis šiauriečio veidas
suklypsta vos prasižiojus, –
belieka tik išgyventi
rudeninį kalbos irimą
skiemenų mažėjimą
griūtį prielinksnių
galūnių neskaitymą
judu karpydama laiką
autobuso žymekliu: aštuonios stotelės pirmyn, devynios
iki mano sūnų:
jie čiauška svetimas priegaides,
įprasti kalbos aparatai skleidžia girgždesį, peršti smėliuotas akis – paskutines vasaros liekanas
sapno properšoj
Sotus ir šiltas
sotus ir šiltas letargas:
pamažu virstu
mados perpučiamu
stiliaus žinynu, vyno
rūsių žinovu:
skystis iš butelio
nealsuoja saule,
sutraukia skrandį į kumštį, –
naktimis blaškausi
po močiutės skrynios oranžerijas
su akmeniu po kaklu –