Absoliutas
absoliuti laisvė absoliuti laisvė
yra įkvėpti
savo gyvenimą
kaipmat apsvaigstant nuo jo
lyg nuo saliuto po „Absoliuto“ degtinės butelio
net jei tikrovėje negeriam
Absalomai, Absalomai!
visas froidizmas ir Jungas,
Dovydo sūnau,
(visa šeimyninė frankenšteiniada
ir promenada
su geriečiu Fromu,
visi mąstytojai, rūsčiai raukiantys
antikos antakį ar ir šiandien
besikarščiuojantys kaip kažkada Vitgenšteinas,
nes niekad ir nebuvo
net ir Romoj kaip ėriukai romūs)
iškloja mūsų patirčių paslaptis
kaip ant delno,
velkant sunkų vedybinį jungą
Tau ir man
nepasislėpsi už ak! -tinijos ir kaktuso
pamišus nuo chaoso ir sąmyšio
pykštelint trumpalaikei neapykantai
ir viešpataujant amžinybę beskaičiuojančiai Meilei
su visu baudžiaviniu lažu
ir apsimestiniu nuolankumu jį velkant,
laikas nuo laiko
naujų ir senų
aistrų uraganams
smogiant į paširdžius ir į kaktą
Tau ir man
atskiri mūsų gyvenimai
Absalomai, Absalomai!
Dovydo sūnau,
nesiskiria tik absoliuti laisvė
juos įkvėpti – kiekvienam savo! –
skaudžiai deginant
vienam kito žaizdas bet prideginant
eilėraščio jodu
kad nekraujuotų
baltu bet ne juodu
supratimu
abiem džiūgaujant lyg radus dar vieną žemčiūgą
džiūgaujant
tiek dėl savęs, tiek dėl kito įkvėpimo laisvės
laisvės kvėpuoti
laisvės įkvėpt
kiekvienam savo Absoliutą
2016 12 10
Bohemos nuotrauka
Kokie mes nuotraukoje dar jauni
dar cigaretės rūksta vėjo rankose
dar tik gyventi regis ateini
dar bohema paūžaut šauniai renkasi
plaukai merginų dar anų spalvų
ir stalas dar nukrautas vyno buteliais
kad ligi pačio ryto tęstųs déjà vu
priartinęs atidavimą budeliui
dar tik numanomam kol kas jo mes
dar nepažįstame pamiršę išmierą
tų kūnų demonstruojančių gelmes
objektyvumui objektyvo: išmirė
du vyrai iš trijų tad tas kur liks
privalo atgaivinti buvusią linksmybę
kad prisikeltų jai net buvę x
betikrindami ar gyvi dar įsižnybę
2017 01 31
Emigrantė
Ji be šaknų šaly šitoj ji emigrantė
retai gana retai palaistoma lietaus
iš laistytuvo dangiško lyg kito kranto
kur giminaičiai ir draugai ilgai puotaus
apskurusi gražių neturi drabužėlių
pro langą žiūri ji į tolumas blyškias
ir ilgisi kažko bet kaip gražiai sužėlė
troškimas jos gyvent ir kas dabar iškęs
jos žiedu nepasigėrėjęs kurs tik kraunas
toks didelis ir toks gražus net be šaknų
kad konfiskuoti jam nebeprireiks kariaunos
aš užkuriom pas šitą gėlę gyvenu
2017 01
Ir plaukė abejingai debesys švininiai
Mes su kitais patyrėm siaubą pažinimo
Nekaltindami jų tiktai save
Ne kūnai – sielos klykė taip kad net užkimo
Aliarmo neišgirdusios laive
Pilnam dezertyruojančiųjų iš Tėvynės
Kad prisikimštų jie savus pilvus
Ir plaukė abejingai debesys švininiai
Tartum kulkas paleidę piltuvus
Oi lylia lylia lylia lyja lylia lylia
Nebesijuokiant, tartum aptvare
Su rupūže bebandant kergt leliją
Gimtajame jos tvenkinio dvare
2016 09 21
Aplankiusi sapne pirmoji meilė. Metinės
laimingai vedęs bankininko dukterį
sapne manajam jau išeit turi
tad išsilaisvindamas ranką trukteli
dainų vos pasigirdus popuri
estradinių lietaus už lango krentančio
kaip ir banknotų lapų čežesy
nes tau ruduo išrūpino jau rentą čia
kur saulė kartais šypteli blausi
kaip aš tau šypteliu taip susikrovusiam
čia žemėje nepaprastus turtus
lapus kurie lig šiol su vėju kovėsi
ir jų banknotų pagausėjo tris kartus
todėl tave sapnavus meile mirusi
pirmoji mano žemėn užkasta
rudens nebebijau kaip ir jo virusų
nes jau ištvėriau praradimą tą
2016 10 06
Atsimainymas
Sekmadienis. Bažnyčia. Ne-padėjo.
Galbūt dėl to, kad aš nepriėmiau ostijos...
O jei priimčiau? Kiltų gal idėja
Kaip paslaptį atskleisti, esant taip arti jos?
Kokia ta paslaptis? Ne vien bažnyčios.
Kam siekti to, kas aiškiai neįmanoma?
Suprast gyvenimą kad ir netyčia
Ar tyčia mums, apie kuriuos teliks in anno tik.
Jausmų chaosas. Nemiga naktinė.
Ir mintys, po kurių duše ilgiau užgaištama.
Ir vėl. Ir vėl. Dar jos nenusitrynę.
Kovoki su savim, kad nepavirstum gaišena.
Kaip suvaldyt chaosą, jam neleidus
Suskaldyti tavęs, kai tampa nebevaldomas
Gyvenimas tavasis, piešiant veidus
Kitus, kitur, kitaip – Visatoje be baldų dar.
Aš nežinau. Bet skauda, vis tik skauda
Gyvenimą tarytum mišką iškapotą,
Ir niekur nesidėsi. Skirkit baudą,
Išrašę čekį ant žvaigždėlaivio kapoto!
Kad skristumėme juo toliau – pas ainius:
Juos dar labiau mylėdami – lai karaliauja
Tik mintimis teišduoti – kol Jėzus maino
Į duoną – kūną ir į vyną – kraują.
2016 10 24
Artėja laikas
Artėja laikas kai geriausias tarnas
kuriuo mes laikom kūną net husquarnos
zvimbimui pasiliks neatidus
tiksliau norės labai norės paklusti
bet negalės tarytum molio luistas
kol paskutinį kartą atsidus
nejau galvoti apie tai jau reikia
iš anksto tepant sviestu duonos riekę
nes juk per laiką tą jinai sudžius
mums likusį ligi jau nebe streiko
bet ultimatumo kurį pateikia
atšalęs kūnas tepasakęs: čius
visom kalbom kad būtų poliglotas
stulpu iš druskos vertęs žmoną Lotas
ką padarysi – žemėsna įleis
nes pojūčiai kalbos nepripažįsta
vienos kurios tarytum vitražistai
vaizdais temąstantys nenuosekliais
ką dar sakyt norėtum apie kūną
išsinuomotą šičia iš Fortūnos
nes siela nepražūva – amžinai
ji čia kaip tai seni žinojo graikai
svarius įrodymus to net pateikę
bet ką kalbėti – juk pati žinai
bet kol mielasis kūne priklausai tu
tik man nebepaleisiu dar nuo saito
nes amžinosios sielos tu namai
jauku man buvo su tavim kai
gyvenimas mums sekė pasakaitę
ar ilgą? To kolkas nenumanai
dar per anksti dar nesakau sudie tau
jausmų viršūne kalnuose Sudetų
ir dar aukščiau gerokai dar aukščiau
nes rizikuoti tavimi aš mėgau
net juodą naktį prikelta iš miego
tad lengvabūdiškai netarsiu: ciao
2017 06 21