„Poetinio Druskininkų rudens“ laureatai

 

 

I vieta

 

Sara Poisson

Mes

Mes sapnavome karą gražiai
mus supykdė linksmas rytinis skambutis
mes lipom nerangiai iš lovų
širdis paskui mus atskubėjo
paknopstom į šlapią kvadratą duše
mes pravirkdėme čiaupą ir mus užkapojo vanduo
prisikėlę mes glostėm save išsimuilinę delnus
taip švelniai kaip jau seniai mūsų niekas neglostė
garų debesy tarsi rojuj mes išsivalėm dantis
ir aptaškėm baltai savo pilkus atvaizdus veidrodžiuos
mes nebuvom išalkę ir mūsų pusryčių valgis
nenoromis slinko žemyn jis kaskart
mums primindavo tikrąją kryptį ir laisvojo būdą
pakeliui mums jaukiai čežėjo mūsų šiukšlės maišuos
ir dundėjo plastiko indai tarsi keisti mušamieji

mes keliavom tarp sienų nes kito kelio nebuvo ir
mes matėm raudona vijoklių mėsa prisidengusį mūrą

mes užuodėm šlapimo kvapus iš statybvietės
mes girdėjom stačiatikių cerkvės varpus

mes praėjom mergaičių koloniją, vėlyvų pomidorų
minkštumą turgavietėj ir užkietėjusį rudenį

mes prasilenkėm su mergina, jos indėnišku profiliu
matėm kaip prisiglaudus prie pilvo šiltai savo daiktus
žengė pėdom šiek tiek į save lyg norėtų sugrįžti

mes sutikom kely storašiknį vyruką
dėl nosies polipų pravira burna
atrodė nustebęs

mes praėjom pro nuobodžiaujančią
laisvą savo tėvynę
paskui save skleisdami
tamsias prieblandos, bodesio sporas

jautėm: sprogimai tamsą nušvies
ir laisvės vėliavą plazdančią*

* Perfrazuoti JAV himno žodžiai. Pagal poeto Franciso Scotto Key sukurtą tekstą ir Johno Staffordo Smitho muziką skambanti daina oficialiai JAV himnu paskelbta 1931 metais.

 

 

 

II vieta

 

Aivaras Veiknys

Sveiki, draugai

Sveiki, draugai: mes jau seniausiai mirę –
palaidoti antakalniuos, kietai
įmigę, virtę dulkėmis, sustirę
lyg meldai gruodžio vėjyje, o tai,

jog šiąnakt vėl – susisapnavę – geriam
ir kaip kadaise tauškiame niekus,
tereiškia, kad net po mirties, ko gero,
gyvenasi gyvenimas klaikus.

 

 

III vieta

 

Dalia Bozytė

Dekadentiškas

Kam Lietuvai šitiek poetų?
To derliaus nėra kur padėti.
O veša – nei arta, nei sėta,
tik plūsta balsai negirdėti.

Tik keliasi frontas po fronto
ir alasą neša nedarnų,
ir lenda Europon ekspromtu,
ir stveria pasaulį už skverno.

O šis tyliai perstumia sienas
ir nėr kas tą kartą užtartų,
nes kaunas Šėtonas ir Dievas
dėl sielos ir kūno neverto.

Į vakarus sprukit, lyg vagys.
Nenorit – į rytus etapais.
Praradę Radauską ir Nagį
mes plojome tiems, kur pritapo.

Kol grįžo senyvas vasaris
ir atgailoj minios suvirko,
o eilės suspindo lyg varis.
Bet varį vertelgos supirko.