Šis, regis, paprastas Williamo Blake’o (1757–1827) eilėraštukas iš rinkinio „Nekaltumo ir patirties dainos“ (1794) siūlo daug interpretacijos (suvokimo) galimybių: nuo dviejų žmonių meilės santykių atmainų (kam iš kiek ilgėliau besisvečiuojančių šiame pasaulyje nėra tekę pabūti vienu ir kitu?) iki empatijos ir savanaudiškumo veikimo visuomenėje apraiškų. Visa tai perteikta tiksliais, paprastais vaizdais – minkštas grumstas, kietas akmenukas, žemė ir vanduo, karvės naga, dangus ir pragaras – ir naivia, kiek šlubčiojančia bent jau lietuvio ausiai forma – keturpėdis jambas su trimis trochėjinėmis eilutėmis vidurinėje strofoje, viena jų iš viso nesurimuota, – vis dėlto be galo subtiliai ir grakščiai. Kiekviena poetinė stilistika turi savo aukštumas, romantizmas – taip pat.

Vertėjas

 

 

 

Luigi Sciavonetti raižinys

 

The Clod and the Pebble

“Love seeketh not itself to please,

Nor for itself hath any care,

But for another gives its ease,

And builds a Heaven in Hell’s despair.”

So sung a little Clod of Clay

Trodden with the cattle’s feet,

But a Pebble of the brook

Warbled out these metres meet:

“Love seeketh only self to please,

To bind another to its delight,

Joys in another’s loss of ease,

And builds a Hell in Heaven’s despite.”

 

William Blake. „Grumstas ir Žvirgždas“, reljefinis ofortas, atspaustas rusvai oranžiniais dažais ir ranka spalvintas akvarele ir aukso pudra, apie 1825. Metropolitano meno muziejaus Rogerso fondas

 

 

Grumstas ir Žvirgždas

„Nesiekia meilė vien džiaugsmų

Tik sau, ji rūpinas, aure,

Kaip kitą gaubia švelnumu

Ir steigia Dangų Pragare.“

Taip Molio Grumstas užgiedojo,

Karvės mygiamas naga,

Upės Žvirgždas, tai išgirdęs,

Suokė ta pačia gaida:

„Tesiekia meilė sau džiaugsmų,

Ji kitą pririša, paskui

Dar mėgaujasi jo skausmu

Ir steigia Pragarą Danguj.“

 

Iš anglų kalbos vertė Kornelijus Platelis

Daugiau W. Blake’o eilėraščių