Alesius Razanau (g. 1947) –­ žinomas baltarusių poetas; laužo įprastus žanrų kanonus, kuria savus. Vienas jų – versetai. Jo kūrybai būdingas filosofiškumas, neatitrūkstant nuo daiktiškosios realybės. 2008 metais lietuvių kalba buvo išleista jo poezijos knyga „Medžioklė rojaus slėnyje". Šiemetėje Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta A. Razanau eilėraščių knyga „Krikšto motinos dovana".

---

 

Iki debesų iškilo
kalvelė,
o žolei norisi
dar aukščiau.

Užrašų knygelė sudrėko:
prisikaupė
įspūdžių iš lietaus.

Miškas linksmėja:
pavasaris
skelbia įkurtuves.

Pasivažinėkime!..
Kovarnis
įsitaisė ant taksi.

Sužaliavo gluosnis:
iš ežero
tiesia kaklą antis –
pasibučiuoti.

Sudužo stiklinė:
vynas –
nuoskaudos bala.

Balos:
lietus
lygina kelią.

Šaltinis:
rieškučiomis
semiu gelmę.

Temsta:
pereina
kelią miškas.

Daugtaškis ir šauktukas:
pašaukė
žaibą lietus.

Upė traukiasi –
karštis
žemę lopo ir ado.

Linguoja –
puikuojasi
valtis prieš krantą,
kad plaukia.

Ten ir šen:
virš užutėkio
sūpuoja kregždės padangę.

Vasara.
Nuo marškinių
nupučiu skruzdę –
į vasarą.

Ir aš su ja buvau!..
Seku
vakarykštės audros pėdomis.

Kaitra:
saulė turi
didinamąjį stiklą.

Liūdesys traukiasi:
atitraukiu
lango užuolaidą.

Dieną gyliai,
vakare uodai,
o arklys
ganosi: vasara.

Sukasi ratas:
iriasi
į pradžią malūnas.

Vidurvasaris:
užeina
kelias už horizonto.

Įmečiau marškinius upėn:
dabar
atstosi, karšti?!.

Linguoja šakos
už lango ir
byloja –
viduj jauku.

Plojimai delnu
vienu:
plevena
klevo lapai virš žemės.

Vasarą pasiėmė
ir išskrido:
liūdi
be kregždžių laidai.

„Nereikia man tokio
dėmesio!.." –
sprunka
nuo vėjo lapas.

Kas čia?!.
Gula ant žemės tyliai
kažkieno pėdsakai –
lapai.

Vakaras liūdi:
gervės
skrenda į rauzganas tolumas.

Žydėki!..
Apglėbė
obelį pūga.

Koja už kojos
namo
grįžta vakaras.

Iš baltarusių kalbos vertė Alma Lapinskienė