Sapere aude – drįsk būti protingas, sumurmėjo pilietis, už rankų tempiamas į beprotnamį.

Levant carmina suras – dainos lengvina rūpesčius, pagalvojo kurčnebylys. Ir kaipmat uždainavo.

Potius sero quam nunguam – geriau vėliau, negu niekad, tarė savižudis ir iššoko pro devinto aukšto langą.

Ex oriente lux – iš Rytų šviesa, pasakė elektrikas ir nuėjo rašyti slaptos ataskaitos rytų valstybės tarnyboms.

Dura lex, sed lex – žiaurus įstatymas, bet vis dėlto įstatymas, nusišypsojo budeliui nusikaltėlis, kopdamas į giljotiną.

Habeat sibi – tepasilaiko sau, herojiškai mestelėjo pelė, užtrenkta spąstuose, prieš žūtį ilgesingai žvelgdama į sūrio gabalėlį.

Junctis viribus – bendromis jėgomis, tarė praeivis, sunkiai už parankių keldamas du pakaušusius policininkus į naktinę jų tarnybos pamainą.

Vacat – galima, yra laisvo laiko, tarė kalinys, įmestas į kalėjimą dešimčiai metų.

Non sum qualis eram – nesu toks, koks buvau, šūktelėjo lavonas morge.

Tertium non datur – trečio neduodama: arba tu geri, arba aš!

Nemo solus satis sapit – niekas vienatvėje nebūna deramai protingas, tarė vyriškis, imdamas jau penktą žmoną.

Errare humanum est – klysti yra žmogiška! Sušuko banditas, šovęs į auką ir nepataikęs.

In extremis – blogiausiu atveju išrinkite mane Seimo nariu, kalbos pabaigoje auditorijai reziumavo neišsivystęs politikas.

Status in statu – valstybė valstybėje, štai kas aš esu, pasididžiavo embrionas motinos įsčiose.