Bohdanas Zadura gimė 1945 m. Pulavuose. Lenkų poetas, prozininkas, literatūros kritikas, anglų, vengrų ir ukrainiečių lyrikos vertėjas. Yra išleidęs per 20 poezijos knygų nuo pirmosios „Amforų kraštovaizdyje“ (1968) iki naujausių „Paukštelio prisikėlimas“ (2012), „Taškas ant i“ (2014), „Jau atidaryta“ (2016); tris apsakymų rinkinius ir keletą literatūros kritikos knygų (tarp jų – „Duok jam ten, kur jo nėra“, 1996). Baigęs Varšuvos universiteto filosofijos studijas dirbo Kazimierzo Dolny muziejuje, vėliau Liublino vizijos ir judesio teatro literatūrinės dalies vedėju. 25 metus buvo vienas iš žurnalo „Akcent“ redaktorių. Nuo 2004 m. rudens – mėnraščio „Twórczość“ vyriausiasis redaktorius. Vienas iš Rytų kultūros fondo „Akcent“ įkūrėjų (1994). Jo kūryba išversta daugiau kaip į 20 kalbų. Pastaraisiais metais iš ukrainiečių kalbos išvertė Jurijaus Andruchovičiaus, Serhijaus Žadano, Andrijaus Bondaro, Vasilio Machno, Ostapo Slyvinskio, Andrijaus Lubkos, Dzvinkos Matijaš knygų ir išleido ukrainiečių lyrikos antologiją „Eilėraščiai visada yra laisvi“ (2004, 2009). 2010 m. išleido knygą „Vengrų vasara. Vengrų poetų vertimai“. Iš anglų kalbos išvertė Johno Ashbery’o, D. J. Enrighto, Tony’o Harrisono eilėraščių. Daugybės literatūrinių premijų laureatas. Apdovanotas Lenkijos atgimimo ordino Kavalieriaus kryžiumi (2005) ir Aukso medaliu „Nusipelnęs kultūrai – Gloria Artis“ (2015).
Kirpykla
(moterų ir vyrų)
vyro nebuvo
tai ryžausi moteriai
kad jau ten nuėjau
iš tiesų tai merginai
aukštai ir lieknai
trumpai kirptais karčiukais
dirbo čia neseniai
mačiau ją gal
trečią kartą
žinojau kad dar tik mokosi
buvo visu trečdaliu
pigesnė
kaip?
paklausė kai atsisėdau
jis būtų žinojęs
daugių daugiausia būtų pasiteiravęs
kaip visada?
būtų užtekę linktelėt galva
bet kai pamačiau
ant jos kairiojo klubo
kadaruojantį ant diržo
dėklą su penketu žirklių
pralinksmėjau
Kunigas Kijančiukas
klebonas iš kitos parapijos
Vlostovicuose
prieš Velykas
padėdavo aniems iš bažnyčios Gurkoje
šeštajam dešimtmety
irgi buvo tikyba
mokyklose
taip pat ir rekolekcijos
bet popietėm
skirdavo sunkią atgailą
ne tik Tėve mūsų ir tris Sveika Marijas
bet ir dalį rožinio
trim dienom
toks buvo jo statymas
nesvarbu kokia nuodėmė
sąskaita galima sakyti
bet toje biržoje
visi statė
už jo klausyklą
niekas taip garsiai nebelsdavo
ištaręs ego te absolvo
kaip jis
kurčias kaip kelmas
Tramplinas
mano motinos tėvas
arė lauką sėjo javus augino
kiaules vištas ir karvę
mano tėvo tėvas
buvo mūrininkas krosnius ir stalius
sodino bulves
bulvės augdavo lauke kuriame
dabar stovi daugiabutis
kuriame gyvenu
jei ne motina ir tėvas
anuomet būčiau gavęs
taškų už kilmę
bet apsiėjau ir be jų
tėvas pradėjo studijuot veterinariją
dar prieš karą
tad jei nebūtų užėjus
Liaudies Lenkija
nebūtų ligi gyvenimo galo ganęs
karvių
bet Miečyslavas Rakovskis
tikrai būtų ganęs
ir mano pusbrolis iš motinos pusės
tikrai nebūtų baigęs
elektrikų technikumo
vaivadijos mieste
visuomeninė karjera
ne tokia jau tuščia sąvoka
kaip galėtų atrodyti
jei ne Liaudies Lenkija
tėvas tikriausiai keletu metų anksčiau
būtų gavęs profesoriaus nominaciją
įteikė jam ją 1974-aisiais
Henrykas Jablonskis Valstybės
tarybos pirmininkas toks
šiandieninis Lechas Kačynskis
nes tada nebuvo prezidento
tai yra buvo bet kolektyvinis
kokį pasirinkimą
devintajam dešimtmety
turėjo ambicingi kaimo vaikinai?
valstybė ir partija
nedaug ką jiems siūlė
seminarija
atverdavo jiems pasaulį
išvažiuodavo į Romą
grįždavo su doktoratais
vietoje karvių
ganė aveles
Karstai iš Ikea
Ford transit gloria mundi bet su fordu K tai nepraeis
o tranzitui jau per vėlu ir iš tos prašmatnios
reklamos neuždirbsime pinigų kad nusipirktume
tą mašiniuką
geriausiai karmino raudonio, kaip žaisliuką
kaip kosminę kapsulę, raudonas lakas
prie juodų plaukų; tiktai kur kunigo apykaklė
ir Žeraras Filipas, jei ir jis dar čia būtų,
tai turėtume Stendalį, bet jis kada jau mirė
Dieve brangus, gal tada, kai laikiau abitūrą,
o fordas K dar nė nesisapnavo
stilistui o gal visažistui
o gal kūrybiniam fordų direktoriui
išmokau čiuožti pačiūžom
sulaukęs dvidešimt aštuonerių
išmokau plaukti baigdamas trečią dešimtį
pasakoti toliau? na bet grįžkime prie pačiūžų
kadaise žiemą būdavo sniego tad buvo ir sniego pačiūžos
tarsi urvinės kregždės tarsi snieguolytės
iš duraliuminio durniem vaikam su dviem atšipusiomis
geležtėm? pačiūža tai pačiūža o šitas net nėr kaip pavadinti
taigi anoks ten čiuožimas su jom tiesiog trepenau
puriame sniege nes kai mažas miestelis
tai nėr kas tą sniegą suplūkia
nebent nusigaut ligi šulinio ar atsikast vartelius
jeigu jų per Tris Karalius nepavogė
ir laukti pavasario kol viską nuleis
visa tai tvirtindavosi prie batų
batai ir pačiūžos buvo atskiras daiktas
na taigi dvidešimt aštuonerių pačiūžos
perkryžiuojant kojas viražuose bet jokių šuoliukų
trisdešimties tas plaukiojimas paskui ilgai ilgai nieko
ir ką tik prieš mėnesį Ikea
tamsus šviesaus medžio miškas ir laikais įsitvėręs
Ariadnės rankos nes vos tik pasileisi
nebeišeisi iš čia nebent gal per stogą
ir akys tau žargstos tarytum kojos ant ledo
ir kvaišti nuo tų užuolaidų ir užuolaidėlių
grotelių juostelių pagalvių pagalvėlių atlošėlių
antklodžių užklotų spintų spintelių ir spintelyčių
taurių taurelių arbatinukų
skambučių varpelių stalų taburečių
sraigtų rankenų vyrių ritinių ritinėlių
laikrodžių lempų žvakių porėmių rėmų rėmelių
krėslų suolų ir lentjuosčių lentjuosčių lentjuosčių
raibuliuoja tau prieš akis kaip aukštų pušų viršūnėlės
iš sovietinių filmų kur herojus miršta gavęs fašisto
vokiečio kulką
arba / ir patiria meilės ekstazę su sanitare Ir staiga pamaniau
kad kažko čia vis dėlto stinga Ir kad jeigu jai taip
prisireiktų mane laidot ir jų šičia būtų
tai toje nelaimėj patirtų bent kiek malonumo
Juodieji serbentai
Turbūt tai paveldėta tas vėluojantis refleksas
o gal kas giliau Nes net kai greit reaguoji
į bumą esi jau vis tiek pavėlavęs Mano tėvas
būdamas 69-erių užveisė juodųjų serbentų plantaciją
kad prisidurtų prie savo profesoriaus algos
Turbūt tai paveldėta ta magnetofoninė atmintis
o gal kas giliau Nes dar šiandien girdžiu
tą vėją ir šlapdribą ant veido grumbančius pirštus
kai einam tą siaurą keturių eilių lauką
besitęsiantį kilometrą įkasdami smaigelius
kurie sužels ir duos vaisių Ir galėčiau
papasakot apie ką tada galvojau
tam vėjyje jei tai turėtų kokios prasmės
Bet laimė neturi o kainos deja nukrito
Ir jei tavo pavardė iš Z tai virk muilą
Kas liko iš ketinimų? Juodieji serbentai
ir vynas iš juodųjų serbentų
Turintis tiek stiprumo
kad galėtum prisigerti ir eiti į lauką
ir sodint naujus krūmus ir šį kartą
galvoti jau apie ką nors kita
Iš ko išaugau
iš pirmos kartos
inteligentų giminės
iš ropinėjimo
homo erectus
iš kailinukų su pomponais
iš blauzdinukių
iš kepuraitės pilotės
iš fantazijų apie nematomą kepuraitę
iš erekcijos auštant
kuri jeigu ir įvyksta
tai tik akimirkai
taip kad gali jos nepastebėti
ir nereikia slėpti
iš mirties baimės
(nuo vaikystės bijojau
kad numirsiu prieš pasaulio pabaigą
o štai prašom prašom)
iš pingpongo
iš rutulio stūmimo
iš teniso
iš svajonių
apie aukso medalį
Stadio Olimpico
1960-aisiais
5000 metrų bėgime
iš važinėjimo dviračiu
iš bridžo
iš automobilio vairavimo
(nepraradau vairuotojo sugebėjimų
tik automobilis parado gebėjimą važiuoti)
iš tikėjimo
kad Dievas yra veikiau
tarp debesų
negu išblukusioje žydrynėj
iš įsitikinimo
kad geras eilėraštis
teikia didesnį malonumą
nei dailių sėdmenų vaizdas
Šventa vieta. Rūkyti draudžiama
O taigi iki to priėjo? Užeini į kapines ir matai:
stilizuota pagal įvažiuoti draudžiantį ženklą perbraukta
cigaretė
ir užrašas: šventa vieta rūkyti draudžiama
Grupė mergaičių mistikių
mokyklos koplyčioj lavina koncentraciją Grupė gimnasčių
gimnastikos salėj špagatus ir saltus Tokios jaunos
o stato piramides Iš mistikių galbūt išaugs
kokia stigmatikė Talentas plius charakteris ir mūsų tėvynė
galės didžiuotis o ką jau kalbėt
apie mūsų mokyklą Įtempk atpalaiduok
pagimdžius bus kaip reikiant
kegel mogel Tas darbas su savimi
ilgomis bendrabučio naktimis
Tai apie ką mąstosi kapinių koplyčioje?
Saldžios frazės svetimose lūpose
palaiminta esi tarp moterų
sniegas kaip glaistas ant karsto eklero
Iš lenkų kalbos vertė Antanas A. Jonynas